Šios vaistažolės, žydinčios akį džiuginančiais baltai violetiniais žiedais, pavadinimas — akišveitė — tiesiogiai atitinka jos savybes. Šis bervidinių šeimos atstovas auga pamiškėse, sausose pakrantėse, saulėtuose šlaituose, pievose bei ganyklose. Bet kaip tik šioje vietoje valstiečiai ir nepageidauja jos matyti. Nes akišveitė yra pusiau parazitas. Iš prigimties ji yra tinginė ir neskatina savo pačios medžiagų apykaitos, todėl tiesia savo šaknis kitų augalų, esančių kaimynystėje, link. Pirmiausia ji labai mėgsta apraizgyti žolių šaknis ir pasisavinti iš jų jau gatavas maisto medžiagas. Taigi nors ir netiesiogiai, vis dėlto ji palieka gyvulius be vertingesnio pašaro, todėl liaudyje vadinama "pieno vagimi", "ganyklos vagimi", o kartais netgi "pievų vilku".

Atrodo, botaninis akišveitės pavadinimas Euphrasia — "linksmumas", "smagumas" tarsi reabilituoja jos nelabai garbingą vardą. Jos balkšvi, violetiniais dryželiais žiedukai, kurie kyšo iš žolės ant 20-30 centimetrų siekiančio keturbriaunio stiebo, gali mus pradžiuginti dvejopai: pirma, savo linksma išvaizda, antra, savo vaistinėmis savybėmis, gydančiomis įvairias akių ligas bei negalavimus.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą