Vaistinis preparatas: Olanzapin-ratiopharm
Puslapis: 4


ASAT) aktyvumo padidėjimas. Atsargiai vaistą skirti pacientams, kuriems padidėjęs ALAT ir (ar)

ASAT aktyvumas, yra kepenų funkcijos sutrikimo simptomų, būklė, susijusi su ribotu kepenų

funkcijos rezervu, taip pat gydomiems hepatotoksiškais vaistais. Jeigu, gydant šiuo vaistu, nustatomas

padidėjęs ALAT ir (ar) ASAT aktyvumas, reikia tyrimą pakartoti po tam tikro laiko ir prireikus

mažinti dozę. Diagnozavus hepatitą (įskaitant hepatoceliuliarinę, cholestazinę ir mišrią kepenų

pažaidą), gydymą olanzapinu nutraukti.

Dažnai buvo stebimas laikinas asimptominis kepenų transaminazių - alanininės transferazės (ALT), asparagininės transferazės (AST) kiekio padidėjimas, dažniausiai ankstyvojo gydymo metu. Pacientams, kuriems yra padidėjęs ALT ir (arba) AST kiekis ir jei yra kepenų funkcijos sutrikimo požymių ir simptomų, pacientams su būklėmis, susijusiomis su ribotu kepenų funkcijos rezervu, ir pacientams, vartojantiems potencialiai hepatotoksiškus medikamentus, turi būti imamasi atsargumo priemonių. Jei gydymo metu padidėjo ALT ir (arba) AST kiekis, pacientas turi būti stebimas ir turi būti sprendžiama dėl dozės sumažinimo. Nustačius hepatitą (tame tarpe hepatoceliulinį, cholestazinį ar mišrų kepenų pažeidimą) gydymas olanzapinu turi būti nutrauktas.

Neutropenija

Olanzapino atsargiai skiriama pacientams, kurių leukocitų ir (ar) neutrofilų skaičius dėl bet kokios

priežasties yra sumažėjęs, vartojantiems neutropeniją sukeliančius vaistus, pacientams, kuriems

anksčiau yra buvęs vaistų sukeltas kaulų čiulpų slopinimas (toksiškumas) arba kaulų čiulpų slopinimą

yra sukėlusi kita liga, spindulinis gydymas ar chemoterapija, taip pat tiems asmenims, kuriems yra

hipereozinofilinės būklės ar mieloproliferacinė liga. Skiriant olanzapiną kartu su valproatu, dažnai

pastebėta neutropenija (žr. 4.8 skyrių).

Gydymo nutraukimas

Staigiai nutraukus gydymą olanzapinu, labai retai (< 0,01 %) nustatyta ūminių simptomų, pavyzdžiui,

prakaitavimas, nemiga, drebulys, nerimas, pykinimas ar vėmimas.

QT intervalas

Klinikinių tyrimų metu kliniškai reikšmingas QTc intervalo pailgėjimas (Fridericia QT korekcija

[QTcF] ? 500 milisekundžių [msek] bet kuriuo metu po bazinio dydžio nustatymo pacientams, kurių

bazinis QTcF< 500 msek) olanzapinu gydytiems pacientams buvo nedažnas (nuo 0,1 % iki 1 %), jokių

reikšmingų su tuo susijusių nepageidaujamų širdies reiškinių skirtumų, palyginant su placebu, nebuvo.

Tačiau olanzapiną, kaip ir visus antipsichozinius vaistinius preparatus, reikia atsargiai skirti kartu su

vaistiniais preparatais, ilginančiais QTc intervalą, ypač senyviems pacientams, taip pat asmenims,

kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija,

hipokalemija ar hipomagnezemija.

Tromboembolija

Buvo labai retų pranešimų (< 0,01 %) apie tai, kad gydymas olanzapinu laikinai buvo susijęs su venų

tromboembolija. Priežastinio ryšio tarp gydymo olanzapinu ir venų tromboembolijos nenustatyta.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>