Puslapis: 3

Kaip jau minėjome, šalpusnio lapuose yra daugiau biologiškai aktyvių medžiagų negu žieduose. Šalpusnis pasižymi pirmiausia tuo, kad jame yra rūgščiųjų gleivių, karčiosios bei rauginės medžiagos, taip pat salietros bei inulino, kurie irgi gydo gleivinės uždegimą ir mažina perštėjimą. Į savo vaistinėlę skinkite tik sveikus, delno dydžio, trumpais koteliais šalpusnio lapus, kurie nėra paveikti rūdžių grybo ar kitų ligų. Lapus geriausia rinkti į krepšį, antraip jie susimaigys. Šviežius lapus supjaustykite ir džiovinkite plonu sluoksniu ir tik pavėsyje. Galite džiovinti ir nepjaustytus lapus, jei prieš tai surišite už kotelių į mažus ryšulėlius ir sukabinsite ant virvės. Vaistažoles geriausia laikyti sandariuose tamsiuose induose.

Šalpusnį rekomenduojama gerti sergant net tokiomis kvėpavimo takų ligomis kaip pneumokoniozė, plaučių emfizema ar astma — tai ligos, kurių neįmanoma išgydyti net pačiais moderniausiais vaistais. Ir vis dėlto net ir šie sunkūs ligoniai, sistemingai gerdami šalpusnio arbatą, daug lengviau pakelia juos kankinančius kosulio ar dusulio priepuolius.

Mes jau įsitikinome, kokią teigiamą įtaką šalpusnis turi gydant kvėpavimo takus. Tačiau apie juos pakaks. Liaudies medicina atrado dar daugybę kitų svarbių šios vaistažolės savybių, kurios ne tik turi keistus pavadinimus, bet jau yra tūkstančius kartų sėkmingai pritaikytos.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą