|
Temos
|
Asentra
Vaistinis preparatas: Asentra
Puslapis: 16 Asentra visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Šis vaistas yra tik geriamas. Įprastinė Asentra dozė – 50 mg, ji geriama kartą per parą. Gydytojas gali nuspręsti padidinti Asentra paros dozę iki didžiausios 200 mg. Gydytojas negali keisti dozės dažniau nei kartą per savaitę. Geriausia Asentra suvartoti kasdien tuo pačiu metu užgeriant vandeniu. Kol pasijusite geriau, Asentra gali tekti gerti 24 savaites. Gydytojas šiuo laikotarpiu gali pageidauti Jūsų būklę stebėti atidžiau. Labai svarbu tęsti tablečių vartojimą – tai gali padėti išlaikyti gerą savijautą. Jeigu manote, kad Asentra veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Pavartojus per didelę Asentra dozę Jei suvartojote per didelę dozę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Vienu kartu išgerti per daug tablečių gali būti pavojinga. Tokiu atveju kreipkitės į gydytoją. Jei nėra sąlygų susiekti su gydytoju, nedelsdami kreipkitės į artimiausios ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Pamiršus pavartoti Asentra Jei dozė praleidžiama, vėliau vietoj jos dvigubos vartoti negalima. Nesijaudinkite. Pamirštąją tabletę praleiskite, o kitą tabletę išgerkite įprastu laiku. Vienu kartu negerkite daugiau tablečių, nei skyrė gydytojas. Pokyčiai nutraukus Asentra vartojimą Jei gydymą Asentra nutrauksite per greitai, gali prasidėti galvos svaigimas, dilgčiojimas, galvos skausmas, nerimas ir pykinimas. Paprastai šie simptomai būna nesunkūs ir praeina per kelias dienas. Jei nutraukus gydymą pasireiškia simptomų, kreipkitės į gydytoją. 4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS Asentra, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Gali būti: burnos džiūvimas; pykinimas ir vėmimas; apetito praradimas; nemalonus pojūtis skrandyje; viduriavimas; pilvo skausmas; drebulys (tremoras); smarkus prakaitavimas; lytinio potraukio ar lytinės veiklos sutrikimas, pavyzdžiui, ejakuliacijos nutolimas, negebėjimas patirti orgazmo; galvos svaigimas; negalėjimas miegoti; stiprus mieguistumas; nevirškinimas. Paprastai šalutinis poveikis būna lengvas ir tęsiant gydymą silpnėja. Jei šalutinis poveikis Jums sukelia nepatogumų ar užsitęsia, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Toliau išvardytas galimas kitoks šalutinis poveikis. Poveikis nervų sistemai, pavyzdžiui, galvos skausmas, dilgčiojimas, raumenų sąstingis ar nekontroliuojamas trūkčiojimas, trūkčiojantys ar neįprasti judesiai (dažniausiai atsiranda tiems žmonėms, kurie tokį sutrikimą jau buvo patyrę). Traukuliai. Jei jų atsiranda, nedelsdami pasakykite gydytojui. Poveikis psichikai, pavyzdžiui, sumišimas, atminties netekimas, baimingas susijaudinimas, agresija, manija ar hipomanija, haliucinacijos, nervingumas, panikos reakcija, pablogėjęs gebėjimas normaliai reaguoti kasdienėse situacijose, identiškumo pojūčio netekimas, su depresija susijęs poveikis (pvz., nerimas ir verkimas). <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |