Vaistinis preparatas: Seretide Inhaler
Puslapis: 5


Kai astmos simptomai tampa kontroliuojami, reikėtų apsvarstyti laipsniško Seretide dozės mažinimo galimybę. Mažinant gydymo intensyvumą, svarbu reguliariai įvertinti pacientų būklę. Reikėtų paskirti mažiausią veiksmingą Seretide dozę (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, sergantiems astma arba LOPL, reikia apsvarstyti galimybę gydymui papildomai skirti kortikosteroidų.

Astma sergantiems pacientams gydymo Seretide negalima nutraukti staiga, nes padidėja paūmėjimo pavojus. Vaisto dozę reikia mažinti gydytojui prižiūrint. Nutraukus pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, gydymą, gali pasireikšti simptominė dekompensacija, todėl juos turi prižiūrėti gydytojas.

Kaip ir kitokių inhaliacinių vaistų, kurių sudėtyje yra kortikosteroidų, taip ir Seretide reikia atsargiai vartoti pacientams, sergantiems plaučių tuberkulioze.

Retais atvejais vartojant dideles Seretide dozes, vaistinis preparatas gali sukelti širdies aritmijas, pvz., supraventrikulinę tachikardiją, ekstrasistoles, prieširdžių virpėjimą ir nedidelį praeinantį kalio koncentracijos plazmoje sumažėjimą. Seretide atsargiai turi vartoti ir pacientai, sergantys sunkiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, širdies ritmo sutrikimais, cukriniu diabetu, tirotoksikoze, negydyta hipokalemija ar pacientai, kurių kalio koncentracija plazmoje linkusi mažėti.

Labai retais atvejais padidėja gliukozės koncentracija kraujyje (žr. 4.8 skyrių), todėl į tai reikia atsižvelgti skiriant Seretide cukriniu diabetu sergantiems pacientams.

?2 agonistai, patekę į sisteminę kraujotaką, gali sukelti sunkią hipokalemiją, bet inhaliavus gydomąsias salmeterolio dozes, jo koncentracija plazmoje yra labai nedidelė.

Kaip ir inhaliuojant kitokių medikamentų, vartojant Seretide gali prasidėti paradoksinis bronchų spazmas, dėl kurio tuoj po inhaliacijos gali sustiprėti švokštimas. Seretide Inhaler vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą ištirti ir, jei reikia, gydyti kitaip.

Kitą gydymą keisti Seretide reikia atsargiai, ypač jei įtariama, kad dėl ankstesnio sisteminio gydymo steroidais antinksčių funkcija yra susilpnėjusi.

Kaip ir vartojant kitokių inhaliacinių kortikosteroidų, ypač dideles dozes ir ilgai, gali pasireikšti sisteminis poveikis. Toks poveikis žymiai mažiau tikėtinas, negu vartojant geriamuosius kortikosteroidus. Galimas sisteminis poveikis yra Cushing’o sindromas, šio sindromo požymiai, antinksčių funkcijos slopinimas, kaulų mineralinio tankio mažėjimas, katarakta ir glaukoma. Dėl šių priežasčių astma sergantį pacientą svarbu reguliariai tikrinti ir inhaliacinio kortikosteroido dozę parinkti tokią, kad ji būtų mažiausia, tačiau veiksminga.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>