Vaistinis preparatas: LORAMYC
Puslapis: 4


Atliekant tyrimą su galvos ir kaklo vėžiu sergančiais pacientais, kuriems buvo taikytas spindulinis gydymas (n=282), 14 dieną gautas gydymo atsako rodiklis buvo 56%, o 30 dieną gautas atkryčio rodiklis buvo 19% (PI95: [10,7; 29,7]). ŽIV-teigiamų pacientų, kurie buvo gydomi LORAMYC, skaičius tyrime (n=26) buvo ribotas (nepalyginamasis, atviras tyrimas), todėl efektyvumo įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Atsako rodiklis 15 dieną buvo 84 %, o atkryčio rodiklis 45 dieną šiame tyrime buvo 32 % (PI95: [14,9; 53,5]).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Biologinis prieinamumas, vartojant vaistą per burną, yra nedidelis (25–30 %), nes mikonazolas blogai absorbuojamas virškinamajame trakte. Didžiausia absorbuoto mikonazolo dalis metabolizuojama kepenyse. Šlapime aptinkama mažiau kaip 1 % nepakitusios paskirtos dozės.

Inkstų funkcijos sutrikimų atvejais mikonazolo farmakokinetika reikšmingai nepasikeičia. Aktyvių metabolitų nėra, o galutinis pusinės eliminacijos periodas yra apie 20 valandų.

Sveikiems savanoriams paskyrus vieną LORAMYC dozę, kurioje yra 50 mg mikonazolo, didžiausia vidutinė15 µg/ml koncentracija seilėse pasiekiama po tabletės panaudojimo praėjus 7 valandoms, gaunamas kreivės apribotas plotas (AUC0-24h), lygus 55,23 µg.h/ml. Buvo išmatuota mikonazolo koncentracija seilėse, jos reikšmė buvo didesnė už 1 µg/ml, ir C. albicans atmainos mažiausios inhibicijos koncentracijos (MIK) apatinė riba. Slenkstis pasiekiamas praėjus 1 valandai po tabletės panaudojimo. Paskyrus vieną 50 mg tabletę, vidutinė mikonazolo poveikio trukmė, kai viršijama MIK reikšmė, buvo 13 valandų.

Gauta mikonazolo koncentracija daugelio sveikų savanorių plazmoje buvo mažesnė už kvantifikavimo ribą (0,4 µg/ml), tai patvirtina, kad mikonazolas blogai absorbuojamas per žando gleivinę arba virškinamajame trakte, kai seilės nuryjamos.

Po 7 gydymo dienų visos mikonazolo koncentracijos plazmoje reikšmės buvo mažesnės už kvantifikavimo ribą (0,1 µg/ml).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikus toksikologinius tyrimus po vienkartinės dozės ir kartotinių dozių skyrimo bei išsivystymo prieš gimimą ir po gimimo tyrimus, buvo stebėtas toksinis poveikis gyvūnams (pelėms, žiurkėms, triušiams, šunims), skiriant dozes, nuo 30 iki 900 kartų viršijančias didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (0,7mg/kg). Atliekant toksinio poveikio reprodukcijai tyrimus buvo stebimas embriotoksinis poveikis, bet nebuvo stebima teratogeninio poveikio.

Įprastinių genotoksiškumo (Ames, chromosomų aberacijos, mažo branduolio) tyrimų metu nebuvo stebėta jokio galimo genotoksiškumo.

Lokalios tolerancijos tyrimų metu (atliekant skruosto gleivinės tyrimus su žiurkėnais ir VLMT alergijos tyrimus su pelėmis) toksiškumas nebuvo stebėtas.

Kancerogeniškumo tyrimų su mikonazolu neatlikta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Hipromeliozė 2208

Pieno baltymų koncentratas

Kukurūzų krakmolas

Laktozė monohidratas

Natrio laurilsulfatas

Magnio stearatas

Talkas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>