Puslapis: 3

Kartais didieji priepuoliai prasideda aura (gr. aura — vėjelio dvelktelėjimas), kuri trunka kelias sekundes. Jos metu ligoniui gali atsirasti haliucinacijos — jis pajunta kvapus, nemalonų skonį, girdi balsus, mato įvairius vaizdus. Kai kada auros metu ligoniui pasikeičia aplinka — įprastinis kambarys atrodo nepažįstamas, svetimas, arba priešingai — svetima aplinka jam atrodo kažkur anksčiau matyta, pažįstama. Dar kartais būna savotiškas psichinis pakilimas, ekstazė, kai viskas aplink tampa gražu, miela, gera. Būna ir motorinė aura – ligonis ima suktis ratu, čepsėti lūpomis ir pan. Kai kada aura pasireiškia vegetaciniais simptomais — ligoniui ima mausti po duobute, pykinti, norisi vemti, stipriau plaka širdis, trūksta oro.

Aura rodo, kad pažeidimo židinys yra smegenyse. Jis ir nulemia didįjį nuomario priepuolį. Traukulių metu labai išsenka didžiųjų pusrutulių žievės motorinio analizatoriaus ląstelės ir kurį laiką būna neveiklios. Dėl to po didžiojo priepuolio vaikams kelias valandas ar net dienas gali būti paralyžiuota viena kūno pusė ar tik galūnė.

Po didžiojo nuomario priepuolio ligonis nuo kelių minučių iki valandos giliai miega. Budinti ligonio iš šio miego jokiu būdu negalima, nes jis būtinas išsekusioms nervų ląstelėms atsigauti. Kai kada ligonis po priepuolio gali miegoti net kelias paras.

Vieniems ligoniams didieji priepuoliai užeina tik dieną, kitiems — tik miegant, o dar kitiems — ir dieną, ir naktį. Kartotis gali retai, vieną ar kelis kartus per metus, arba net labai dažnai, po keliolika kartų per dieną.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą