Vaistinis preparatas: DOXORUBICIN-TEVA
Puslapis: 10


1. Kas yra DOXORUBICIN-TEVA ir kam jis vartojamas

2. Kas žinotina prieš vartojant DOXORUBICIN-TEVA

3. Kaip vartoti DOXORUBICIN-TEVA

4. Galimas šalutinis poveikis

5. Kaip laikyti DOXORUBICIN-TEVA

6. Kita informacija

1. KAS YRA DOXORUBICIN-TEVA IR KAM JIS VARTOJAMAS

Doksorubicinas yra antraciklinų grupės priešvėžinis preparatas. Jis išskirtas iš Streptomyces peucetius var. caesius kultūros. Tyrimų su gyvūnais metu vaistas veikė kai kurių minkštųjų audinių auglius ir kraujo vėžį.

Doksorubicinu vienu arba kartu su kitais vaistais nuo vėžio gydoma ūminė limfoleukozė, išskyrus ūminę mažai rizikingą vaikų limfoleukozę, ūminė mieloleukozė, Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, osteosarkoma, Evingo sarkoma, suaugusių žmonių minkštųjų audinių sarkoma, metastazavusi krūtų karcinoma, skrandžio karcinoma, smulkialąstelinis plaučių vėžys, neuroblastoma, Vilmso auglys, šlapimo pūslės karcinoma.

Paviršinei šlapimo pūslės karcinomai gydyti vieno doksorubicino galima instiliuoti į šlapimo pūslę.

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT DOXORUBICIN-TEVA

DOXORUBICIN-TEVA vartoti negalima:

jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) doksorubicinui arba bet kuriai pagalbinei DOXORUBICIN-TEVA medžiagai;

jeigu yra kaulų čiulpų veiklos slopinimas;

jeigu pacientas serga ūminiu kepenų uždegimu;

jeigu pacientas serga širdies liga;

jeigu moteris nėščia ar maitina krūtimi kūdikį;

jeigu ankstesnio gydymo metu suvartota visa didžiausia doksorubicino arba kitokio antraciklino dozė.

- jeigu yra šlaplės stenozė ir dėl to paciento neįmanoma kateterizuoti, šio vaisto į pūslę instiliuoti negalima. Doksorubicino nerekomenduojama instiliuoti ir tuo atveju, jeigu vėžys yra įsiskverbęs į šlapimo pūslės sienelę, yra šlapimo pūslės uždegimas arba jeigu šlapimo organuose yra infekcija.

Specialių atsargumo priemonių reikia:

- Doksorubicino sudėtyje yra laktozės.

- Doksorubicino sukeltas pykinimas, vėmimas ir gleivinės uždegimas dažnai būna labai sunkūs, todėl būtinas tinkamas jų gydymas.

- Į raumenis arba po oda šio vaisto švirkšti negalima. Jeigu tirpalo patenka šalia venos, pasireiškia sunki, progresuojanti audinių nekrozė. Jeigu taip atsitinka, infuziją būtina tuoj pat nutraukti, o tirpalo likutį suleisti į kitą veną. Jei tokiu atveju į pažeistą veną srove suleidžiama izotoninio natrio chlorido tirpalo, į pažeistus audinius ( kortikosteroidų ar 8,4 % natrio vandenilio karbonato tirpalo, o lokaliai vartojama dimetilsulfoksido, tam tikras terapinis poveikis galimas. Ligoniui būtina plastinės chirurgijos specialisto konsultacija, kadangi gali reikėti plačiai išpjauti pažeistus audinius.

- Kadangi didėjant suvartotai dozei, palaipsniui didėja ir kardiomiopatijos rizika, bendrą 550 mg/m2 kūno paviršiaus dozę viršyti draudžiama.

- Kardiomiopatijos rizikos veiksniai yra amžius (vyresni negu 70 metų arba jaunesni negu 15 metų žmonės) bei širdies liga.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>