Vaistinis preparatas: Suvartar HCT
Puslapis: 13


Dvigubai koduoto, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, faktorinio modelio klinikinio tyrimo metu įvairūs valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai palyginti su kiekviena veikliąja medžiaga atskirai. Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės (320 mg/12,5 mg ir 320 mg/12,5 mg) vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (320 mg/12,5 mg atitinkamai 21,7 ir 15,0 mmHg; 320 mg/25 mg atitinkamai 24,7 ir 16,6 mmHg), negu placebas (atitinkamai 7,0 ir 5,9 mmHg) ir atitinkama monoterapija, t. y. 12,5 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 11,1 ir 9,0 mmHg), 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai 14,5 ir 10,8 mmHg) ir 320 mg valsartano (atitinkamai 13,7 ir 11,3 mg). Be to, skiriant 320 mg/25 mg ar 320 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozes poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ? 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai 85 % ir 83 %), palyginti su placebu (45 %) ir atitinkama monoterapija, t. y. 12,5 mg hidrochlorotiazido (60 %), 25 mg hidrochlorotiazido (66 %) ir 320 mg valsartano (69 %).

Kontroliuojamų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų su metu kalio kiekis kraujo serume mažėjo priklausomai nuo dozės. Kalio kiekis kraujo serume dažniau sumažėdavo pacientams, kuriems buvo skiriama 25 mg hidrochlorotiazido dozė, nei pacientams, kuriems buvo skiriama 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė. Kontroliuojamų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų duomenimis, valsartano kalį tausojantis poveikis susilpnina hidrochlorotiazido kalio kiekį mažinantį poveikį.

Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys palankiai veikia sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, šiuo metu nėra žinoma.

Atliekant epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu sumažina sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Valsartanas

Valsartanas yra specifinis angiotenzino II (Ang II) receptorių blokatorius, veiksmingas pavartotas per burną. Jis selektyviai veikia AT1 potipio receptorius, nuo kurių priklauso angiotenzino II sukeliamas poveikis. Valsartanu užblokavus AT1 receptorius, kraujo plazmoje gali padaugėti angiotenzino II, kuris gali stimuliuoti neblokuotus AT2 receptorius, taip sukeliamas priešingas poveikis nei pasireiškiantis stimuliuojant AT1 receptorius. Valsartanui nebūdingas joks dalinis agonistinis poveikis AT1 receptoriams, jo afinintetas AT1 receptoriams yra daug (maždaug 20 000 kartų) didesnis, negu AT2 receptoriams. Valsartanas prie kitiems hormonams jautrių receptorių ar jonų kanalų, kurie yra svarbūs širdies ir kraujagyslių funkcijos reguliavimui, nesijungia ir jų neblokuoja.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>