Vaistinis preparatas: RANITIN
Puslapis: 3


Dvylikapirštės žarnos opaligę rekomenduojama gydyti 2  4 mg/kg kūno svorio doze, kurią reikia gerti du kartus per parą. Didžiausia paros dozė yra 300 mg.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Jei yra inkstų funkcijos sutrikimas, ranitidinas kaupiasi organizme, didėjant koncentracijai plazmoje, todėl jo rekomenduojama gerti 150 mg vieną kartą per parą prieš miegą. Gydoma 4  8 savaites. Jei reikalingas palaikomasis gydymas, dozė nekeičiama. Jei po gydymo nepasveikstama, reikia vartoti po 150 mg du kartus per parą, vėliau, jei reikia, geriama palaikomoji 150 mg dozė. Ji vartojama vieną kartą per parą prieš miegą.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas ranitidinui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Piktybinis procesas

Gydymas histamino H2 blokatoriais gali paslėpti skrandžio karcinomos simptomus, todėl gali būti pavėluotai nustatyta tiksli diagnozė. Dėl šios priežasties, nustačius skrandžio opą, vidutiniojo bei vyresniojo amžiaus ligonius, kuriems neseniai sutriko virškinimas arba pakito šio sutrikimo pobūdis, prieš gydymą būtina ištirti ar nėra piktybinio proceso.

Inkstų ligos

Ranitidinas šalinamas pro inkstus, todėl pacientų, sergančių sunkiomis inkstų ligomis, plazmoje ranitidino koncentracija būna padidėjusi. Jeigu ligonio inkstų funkcija sutrikusi, ranitidino būtina skirti atsargiai ir koreguoti dozę.

Paciento, vartojančio nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo ir ranitidino (ypač tuo atveju, jei ligonis yra vyresniojo amžiaus arba jam yra buvusi pepsinė opa), būklę reikia atidžiai sekti.

Retai ranitidinas gali sukelti ūmų porfirijos priepuolį, todėl jeigu buvo pasireiškusi ūminė porfirija, ranitidino vartoti nerekomenduojama.

Vartojimas vyresniojo amžiaus žmonėms

Vyresniojo amžiaus pacientams ir jaunesniems žmonėms nepageidaujamo poveikio atsiradimo dažnumas yra panašus. 65 metų bei vyresniems ligoniams opų užgijimo dažnumas taip pat pastebimai nesiskiria.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Ranitidinas neslopina su kepenų citochromu P450 susijusios mišrios oksigenazės sistemos aktyvumo, todėl vaistinių preparatų, kuriuos skaido šis fermentas (diazepamo, lidokaino, propranololio, teofilino ir varfarino), poveikis nestiprėja. Įrodymų, kad ranitidinas sąveikauja su amoksicilinu ir metronidazoliu, nėra.

Naujausi tyrimai su triušiais įrodė, kad ranitidinas gali padidinti hipoglikeminiu vaistų, tokių kaip glipizidas ir glibenklamidas aktyvumą, todėl gali būti padidėjęs jų gliukozės kiekį mažinantis poveikis.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ranitidinas prasiskverbia per placentą, tačiau gydomosios jo dozės nesukelia jokio poveikio sąrėmiams, gimdymui ir naujagimio vystymuisi. Vaistinis preparatas išsiskiria su motinos pienu.

Nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims ranitidino reikėtų vartoti tik būtinais atvejais.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>