Puslapis: 2

Ligos inkubacinis periodas — 3— 6 dienos. Liga prasideda ūmiai, kūno odos temperatūros pakilimu iki 39— 40° C, stipriais galvos skausmais, pykinimu, vėmimu. Išryškėja visi meningitui būdingi simptomai. Neretai pirmą ligos dieną ligonis nustoja sąmonės, guli, atlošęs galvą atgal, kojas pritraukęs prie pilvo, dejuoja nuo kiekvieno prisilietimo. Antrą— penktą ligos dieną odą išberia smulkiomis (nuo aguonos grūdo iki vieno centimetro dydžio) pūslytėmis su serozinio skysčio ir kraujo priemaiša. Jų daugiausia būna ant krūtinės ir rankų, apie lūpas, nosį ar visame veide (kerpes). Sunkiai sergantiems ligoniams išryškėja ir galvos smegenų audinio pažeidimo, arba vadinamieji ž i d i n i n i a i, simptomai — refleksu, judesių, jutimų, kalbos sutrikimai. Neretai šis meningitas pažeidžia regėjimo ir klausos nervus, dėl to ligonis gali apkursti, rečiau — apakti.

Sergant meningitu, gali prasidėti pūlingas ausų ir akių uždegimas. 1 mm3 kraujo randama 12 000— 30 000 leukocitų, pagreitėja eritrocitų nusėdimas. Esant labai sunkioms epideminio meningito formoms, išsivysto plaučių uždegimas, net kraujo užkrėtimas.

Diagnozuojant ligą, labai svarbus yra smegenų skysčio tyrimas. Sergant epideminiu smegenų dangalų uždegimu, smegenų skysčio spaudimas padidėja, skystis esti pūlingas, drumstas, gelsvo ar žalsvo atspalvio, jame baltymų randama iki 3— 6%, o ląstelių — 10 000 ir daugiau 1 mm3.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą