Asarum europaeum L.

(Syn. Asarum pffjcinale Moench.)

Europinė pipirlapė priklauso kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, šliaužiančiais plonais šakniastiebiais augalas. Lapai inksto formos, blizgančiomis viršutinėmis pusėmis, žiemoj antiej i. Žiedai pavieniai, nusvirę; vainiklapiai rudai violetinės spalvos. Ši pipirlapė žydi balandžio—gegužės mėn. Labai paplitęs mūsų lapuočiuose miškuose bei šlaituose augalas.

Viduramžiais pipirlapė buvo plačiai vartojama kaip emeticum. Vėliau buvo užmiršta. Pastaruoju metu į šį augalą vėl kreipiamas dėmesys, tačiau farmakologiškai ir chemiškai jis dar ne visiškai ištirtas. Vaistinei žaliavai renkami šakniastiebiai su šaknimis (Rhizoma Asari) ir lapai (Folia Asari).

Žaliavoje randama apie 1% eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina azoronas, diazoronas ir jų aldehidai: borneolas, eugenolis ir seskviterpinai. Karti medžiaga — azarinas, įvairios organinės rūgštys ir kitos medžiagos.

Pagal prof. Mušinskį, vienkartinė 3—5 g žaliavos dozė sukelia vėmimą, 0,3—0,5 g skatina šlapimo išsiskyrimą. Pagal I. A. Lermaną pipirlapės lapuose yra cardiaca grupės gliukozidų, o šakniastiebiuose — saponinams artimesnių medžiagų. Tai stipriai veikianti žaliava, kuri turi būti var tojama gydytojo priežiūroje.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą