Vaistinis preparatas: LINCOCIN
Puslapis: 7


Šias dozes galima kartoti reikiamais intervalais, tačiau infuzuoti ne daugiau kaip 8 g per parą.

Dozavimas vyresniems nei vieno mėnesio kūdikiams ir vaikams

Injekcijos į raumenis

Paros dozė – 10 mg/kg kūno svorio (vaistinis preparatas vartojamas vieną kartą per parą).

Sunki infekcinė liga – 10 mg/kg kūno svorio kas 12 valandų ar dažniau.

Infuzijos į veną

Paros dozė priklausomai nuo infekcijos sunkumo gali būti nuo 10 iki 20 mg/kg kūno svorio. Kaip skiesti ir kokiu greičiu infuzuoti, nurodyta lentelėje “Skiedimas ir infuzavimo greitis”.

Dozavimas sergantiems kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumu

Jei sutrikusi kepenų ir (ar) inkstų funkcija, linkomicino pusinis periodas serume būna ilgesnis. Sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimu sergančiųjų organizme linkomicino pusinis periodas serume gali būti 23 kartus ilgesnis. Atsižvelgiant į tai, ligoniams, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia atitinkamai ilginti intervalą tarp dozių, o linkomicino dozę nustatyti, atsižvelgiant į vaistinio preparato koncentraciją serume, kurią reikia reguliariai tirti. Paprastai dozė ligoniams, kurie serga sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos nepakankamumu, būna 2530 ( mažesnė, nei pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija normali.

Beta hemolizinių streptokokų sukeltos infekcinės ligos

Jei infekcinę ligą sukėlė beta hemoliziniai streptokokai, gydoma ne trumpiau kaip 10 dienų.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas linkomicinui, klindamicinui arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

Žindymo laikotarpis (žr. 4.4 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Linkomiciną kaip rezervinį antibiotiką rekomenduotina skirti tiems pacientams, kurie yra alergiški penicilinui.

Vartojant vaistinius preparatus nuo bakterijų, tame tarpe ir linkomiciną, buvo pseudomembraninio kolito atvejų. Pastarasis gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Dėl to, jei vaistinių preparatų nuo bakterijų vartojantis pacientas pradeda viduriuoti, būtina atsižvelgti į šios diagnozės galimybę.

Vartojant vaistinių preparatų nuo bakterijų, pakinta normali gaubtinės žarnos mikroflora, todėl gali įsivyrauti klostridijos. Tyrimai rodo, kad pagrindinė su antibiotikų vartojimu susijusio kolito priežastis yra Clostridium difficile gaminamas toksinas. Nustačius preliminarinę pseudomembraninio kolito diagnozę, reikia pradėti gydyti. Kai kolitas lengvas, dažniausiai pakanka nutraukti šio vaistinio preparato vartojimą. Jei kolitas vidutinio sunkumo ar sunkus, gali būti tikslinga papildomai skirti skysčių, elektrolitų ir baltymų bei gydyti vaistiniais preparatais nuo bakterijų, kurie kliniškai veiksmingi Clostridium difficile sukeltam kolitui gydyti.

Nors linkomicino difunduoja į smegenų skystį, tačiau šio vaisto koncentracija jame meningitui gydyti gali būti nepakankama. Atsižvelgiant į tai, meningitui gydyti linkomicino vartoti negalima.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>