|
Temos
|
PREDNISOLON-RICHTER
Vaistinis preparatas: PREDNISOLON-RICHTER
Puslapis: 11 Gydant gliukokortikoidais, ypač didelėmis dozėmis, reikia vengti skiepijimo, nes gali atsirasti nervų sistemos pažeidimo simptomų, taip pat antikūnų gamybos slopinimo pavojus. Tokiu atveju imunitetas gali būti susilpnėjęs. Gydant įprastomis ar didelėmis gliukokortikoidų dozėmis, gali pakilti kraujospūdis, organizme susilaikyti natris bei vanduo ir padidėti kalio pašalinimas. Visi gliukokortikoidai didina kalcio pasišalinimą iš organizmo. Latentinės tuberkuliozės atveju prednizolono galima skirti tik kartu su vaistais nuo šios ligos. Sergant sistemine infekcine liga, prednizolono galima skirti tik kartu su specialiu gydymu, pvz., antibiotikais. Gydant gliukokortikoidais, tikslinga koreguoti geriamųjų vaistų nuo diabeto ir antikoaguliantų dozes. Vartojant kartu su diuretikais, būtina atidžiai tirti elektrolitų pusiausvyrą organizme. Gali prireikti papildomai skirti kalio preparatų, kad būtų išvengta hipokalemijos, ypač gydant ilgai. Kartu vartoti salicilatų reikia ypatingai atsargiai. Gliukokortikoidai lėtina vaikų ir paauglių augimą. Šis poveikis sumažėja, skiriant vaisto kas antrą dieną. Privalu skirti mažiausią efektyvią dozę ir gydyti kaip galima trumpiau. Jei įmanoma, gydymą reikia baigti palaipsniui mažinant dozę. Gydymo metu rekomenduojama matuoti kraujospūdį, atlikti šlapimo tyrimą ir tiriant išmatas, išsiaiškinti, ar neatsirado slaptas kraujavimas. Senyviems pacientams yra didesnis nepageidaujamo poveikio pavojus. Gliukokortikoidų sukeltos antinksčių žievės atrofijos ir jos pasekmių pavojų galima sumažinti, dozę mažinant palaipsniui. Šis santykinis antinksčių nepakankamumas gali trukti mėnesius pabaigus gydymą, tuomet gali tekti taikyti pakaitinį gydymą hormonais. Be to, gali prireikti pakaitinio gydymo mineralkortikoidais. Gliukokortikoidų poveikis gali stiprėti sergant hipotiroidizmu ir kepenų ciroze. Pacientus reikia įspėti, kad jie vengtų kontaktų su asmenimis, sergančiais vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster). Tokio kontakto atveju, jei neimunizuotas pacientas yra gydomas ar per paskutinius tris mėnesius buvo gydomas sisteminio poveikio gliukokortikoidais, jam būtina pasyvi imunizacija varicella zoster imunoglobulinu. Imunizaciją reikia atlikti per 10 dienų po kontakto su sergančiuoju vėjaraupiais. Gydant gliukokortikoidais, pacientą būtina dažnai tirti ir stebėti, jei jis serga (ar jo šeimos nariai serga ar sirgo) cukriniu diabetu; osteoporoze (didelis pavojus moterims postmenopauzės laikotarpiu); hipertenzija; lėtiniais psichikos sutrikimais (gliukokortikoidai gali sukelti suglumimą ar stiprinti jau esantį nuotaikos nepastovumą); taip pat, jei pacientas sirgo tuberkulioze, glaukoma, steroidų sukelta miopatija, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, epilepsija, paprastąja ar akių pūsleline (dėl ragenos perforacijos pavojaus), kepenų ciroze, širdies nepakankamumu, divertikulitu, neseniai atlikus žarnyno anostomozės operaciją, esant ūmiam miokardo infarktui. <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |