Vaistinis preparatas: Olmesartan Medoxomil Teva
Puslapis: 3


Gydant pacientus, kuriems nustatyta abipusė inkstų arterijos stenozė ar vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, vaistiniais preparatais, veikiančiais renino-aldosterono sistemą, padidėja stiprios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo pavojus.

Inkstų veiklos sutrikimas ir būklė po inkstų persodinimo

Kai olmesartano medoksomiliu gydomi pacientai, kuriems nustatyta sutrikusi inkstų funkcija, patariama reguliariai kraujo serume tirti kalio ir kreatinino kiekį. Nepatariama šiuo vaistiniu preparatu gydyti pacientų, kuriems nustatytas sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis nei 20 ml/min.) (žr. 4.2, 5.2 skyrius). Apie pacientų, kuriems neseniai atlikta inkstų transplantacija arba pacientų, kuriems yra labai smarkiai sutrikusi inkstų veikla (pvz., kreatinino klirensas mažesnis nei 12 ml/min.), gydymą olmesartano medoksomiliu patirties nėra.



Kepenų veiklos sutrikimas

Apie olmesartano medoksomilio vartojimą pacientams, kuriems nustatytas sunkus kepenų veiklos sutrikimas, patyrimo nėra, todėl šios grupės pacientus gydyti juo nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių apie dozes, rekomenduojamas pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinis kepenų veiklos sutrikimas).

Hiperkalemija

Vartojant renino-angiotenzino-aldosterono sistemą veikiančius preparatus gali pasireikšti hiperkalemija.

Rizika, kuri gali būti pavojinga gyvybei, padidėja senyviems asmenims, pacientams, kuriems nustatytas inkstų veiklos nepakankamumas, cukrinis diabetas, bei pacientams, vartojantiems kartu kitus vaistinius preparatus, galinčius padidinti kalio kiekį organizme ir (arba) pacientams su gydymo metu atsiradusiomis komplikacijomis.

Prieš nutariant vartoti kartu renino-angiotenzino-aldosterono sistemą veikiančius preparatus , reikia įvertinti rizikos ir naudos santykį ir aptarti kitas gydymo alternatyvas.

Hiperkalemijos rizikos svarbiausieji faktoriai yra:

cukrinis diabetas, inkstų veiklos sutrikimas ir amžius (vyresni nei 70 metų);

derinys su vienu ar keliais kitais renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais ir (arba) kalio papildais. Kai kurie vaistiniai preparatai gali skatinti hiperkalemijos susidarymą: druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, kalį sulaikantys diuretikai, AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (įskaitant selektyviuosius COX-2 inhibitorius), heparinas, imuninę sistemą slopinantys vaistiniai preparatai, pvz., ciklosporinas arba takrolimuzas, trimetoprimas;

gydymo metu atsiradusios tokios komplikacijos, kaip skysčių netekimas, ūminio širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė, inkstų funkcijos pablogėjimas, staigus inkstų veiklos sutrikimas (pvz., dėl infekcijos), audinių irimas (pvz., ūminė galūnių išemija, skersaruožių raumenų miolizė [rabdomiolizė], sunki trauma).

Pacientams, kuriems gresia hiperkalemija, reikia įdėmiai kontroliuoti kalio kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).

Litis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>