Vaistinis preparatas: Dapril
Puslapis: 11


Gydant perdozavimą, rekomenduojama į veną lašinti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Jei ištinka hipotenzija, pacientą reikia paguldyti taip, kaip guldoma ištikus šokui. Jei įmanoma, galima skirti angiotenzino II preparatų infuziją ir (arba) intraveninių katecholaminų. Jei perdozuota neseniai, galima taikyti šio preparato šalinimą skatinančias priemones (pvz., sukelti vėmimą, išplauti skrandį, duoti gerti absorbuojamųjų preparatų ir natrio sulfato). Lizinoprilį galima pašalinti iš bendros kraujotakos taikant hemodializę (žr. 4.4 skyrių). Jei pasireiškia atspari bradikardija, reikia taikyti elektrinę širdies stimuliaciją. Rekomenduojama dažnai tikrinti gyvybinius požymius, serumo elektrolitus ir kreatinino koncentraciją.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – AKF inhibitoriai, ATC kodas – C09AA03

Lizinoprilis yra peptidildipeptidazės inhibitorius. Jis slopina angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF), kuris katalizuoja angiotenzino I virtimą kraujagysles sutraukiančiu peptidu angiotenzinu II. Angiotenzinas II taip pat skatina aldosterono išsiskyrimą iš antinksčių žievės. AKF užslopinus, mažėja angiotenzino II kiekis kraujyje, todėl silpniau sutraukiamos kraujagyslės ir išsiskiria mažiau aldosterono. Dėl pastarojo poveikio serume gali padaugėti kalio.

Manoma, kad lizinoprilis mažina kraujospūdį pirmiausiai slopindamas renino-angiotenzino-aldosterono sistemą, todėl jis yra veiksmingas ir tiems hipertenzija sergantiems pacientams, kurių kraujyje yra mažai renino. AKF yra identiškas kininazei II – fermentui, suardančiam bradikininą. Iki šiol nežinoma, ar padidėjęs bradikinino (potencialaus kraujagysles plečiančio peptido) kiekis turi reikšmės lizinoprilio terapiniam poveikiui.

Lizinoprilio poveikis širdies nepakankamumu sergančių pacientų mirštamumui ir sergamumui buvo tirtas lyginant didelių dozių (32,5 mg arba 35 mg kartą per parą) ir mažų dozių (2,5 mg arba 5 mg kartą per parą) efektą. Tyrime dalyvavo 3164 pacientai, išgyvenusių pacientų stebėjimo laikotarpio mediana buvo 46 mėnesiai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad didelės lizinoprilio dozės, palyginti su mažomis, 12% sumažino bendrą mirštamumo dėl visų priežasčių bei hospitalizavimo dėl visų priežasčių riziką (p = 0,002) ir 8% sumažino mirštamumo dėl visų priežasčių bei hospitalizavimo dėl kardiovaskulinių priežasčių riziką (p = 0,036). Nustatyta, kad sumažėjo mirštamumo dėl visų priežasčių (8%; p = 0,128) ir mirštamumo dėl kardiovaskulinių priežasčių (10%; p = 0,073) rizika. Atlikus antrinę analizę, paaiškėjo, kad didelėmis lizinoprilio dozėmis gydytų ligonių hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo atvejų skaičius buvo 24% (p = 0,002) mažesnis negu mažomis dozėmis gydytų ligonių. Didelėmis ir mažomis lizinoprilio dozėmis gydytų pacientų simptominis pagerėjimas buvo panašus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>