Vaistinis preparatas: HALOPERIDOL DECANOATE RICHTER
Puslapis: 12


Haloperidolis slopina triciklių antidepresantų metabolizmą, dėl to gali padidėti jų koncentracija plazmoje ir toksiškumas ( anticholinerginis poveikis, toksiškumas širdies ir kraujagyslių sistemai).

Farmakokinetinių tyrimu metu, kai kartu buvo vartojama kvinidino, buspirono ir fluoksetino, pastebėtas vidutinis haloperidolio koncentracijos plazmoje padidėjimas. Tokiais atvejais haloperidolio dozę reikia mažinti.

Ilgai gydant fermentų induktoriais, įskaitant karbamazepiną, rifampiciną ar fenobarbitalį, sumažėja kartu vartojamo haloperidolio koncentracija plazmoje. Tokio gydymo metu haloperidolio dozę reikia padidinti, o vėliau, baigus vartoti šių fermentų inhibitorių, haloperidolio dozę galima vėl sumažinti.

Retais atvejais, kai haloperidolio vartojama kartu su ličio preparatais, gali atsirasti šių simptomų: encefalopatija, ekstrapiramidinių sutrikimų, vėlyvoji diskinezija, piktybinis neurolepsijos sindromas, smegenų kamieno pažeidimas ir koma.

Dauguma šių simptomų yra grįžtamojo pobūdžio, bet jų priežastis nežinoma. Jei panašių simptomų atsiranda, gydymą reikia nedelsiant nutraukti.

Haloperidolis gali veikti kaip geriamųjų antikoaguliantų antagonistas.

Haloperidolis slopina epinefrino (adrenalino) bei kitų simpatomimetikų poveikį ir veikia kaip adrenerginių kraujospūdį mažinančių vaistų ( pvz., guanetidino) antagonistas.

3. KAIP VARTOTI HALOPERIDOL DECANOATE RICHTER

Haloperidolio dekanoato vartojama pacientams, sergantiems lėtine psichikos liga, kuriems reikalingas ilgalaikis antipsichozinis gydymas injekuojamąja vaisto forma.

Haloperidolio dekanoatas tinka tik suaugusiesiems. Paprastai jo injekuojama vieną kartą per mėnesį giliai į sėdmens raumenis. Draudžiama preparato injekuoti į veną. Suleidus daugiau nei 3 ml, gali atsirasti nemalonus pojūtis, todėl didesnio tirpalo kiekio injekuoti nereikėtų.

Iš pradžių rekomenduojama suleisti haloperidolio dekanoato dozę, kuri yra 10–15 kartų didesnė negu prieš tai vartota haloperidolio geriamoji paros dozė. Dažniausiai iš pradžių injekuojama 25–75 mg haloperidolio dekanoato. Pirmoji dozė turi būti ne didesnė kaip 100 mg.

Paprastai vaisto injekuojama kas 4 savaitės, tačiau dėl įvairios pacientų reakcijos į vaistą dozavimo intervalą gali tekti koreguoti. Tuomet, kai preparato injekuojama kas 2 savaitės, reikia dvigubai sumažinti dozę. Pagyvenusiems ir nusilpusiems pacientams rekomenduojama iš pradžių skirti mažesnę dozę, pvz., 12,5–25 mg kas 4 savaitės; atsižvelgiant į paciento reakciją, šią dozę galima palaipsniui didinti.

Pavartojus per didelę HALOPERIDOL DECANOATE RICHTER dozę

Pavartojus per didelę dozę, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją arba artimiausią ligoninę.

Svarbiausi perdozavimo simptomai yra sunkios ekstrapiramidinės reakcijos, padidėjęs kraujospūdis ir mieguistumas.

Pamiršus pavartoti HALOPERIDOL DECANOATE RICHTER

Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>