Vaistinis preparatas: Valsartan Actavis
Puslapis: 13


Hipertenzija ir 2 tipo diabetu sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia mikroalbuminurija, vartojant valsartaną, albumino išsiskyrimas su šlapimu. MARVAL (angl. Micro Albuminuria Reduction with valsartan, „mikroalbuminurijos sumažinimo skiriant valsartaną“) tyrimo metu buvo vertinamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ), skiriant valsartaną (80–160 mg vieną kartą per parą) arba amlodipiną (5–10 mg vieną kartą per parą) 332 antrojo tipo diabetu sergantiems pacientams (amžiaus vidurkis 58 metai; 265 vyrai), kuriems pasireiškė mikroalbuminurija (valsartano grupėje – 58 ?g/min.; amlodipino grupėje – 55,4 ?g/min.), buvo normalus arba aukštas kraujospūdis ir išsaugota inkstų funkcija (kreatinino kiekis kraujyje <120 ?mol/l). Per 24 savaites AIŠ sumažėjo (p < 0,001) 42% (–24,2 ?g/min.; 95 % PI: nuo –40,4 iki –19,1) skiriant valsartaną ir apie 3% (–1,7 ?g/min.; 95 % PI: nuo –5,6 iki 14,9) skiriant amlodipiną, nepaisant panašaus kraujospūdžio rodiklių sumažėjimo abiejose grupėse.

Valsartano proteinurijos sumažėjimo tyrimo metu (DROP) buvo toliau tiriamas valsartano veiksmingumas mažinant AIŠ 391 hipertenzija sergantiems pacientams (AKS=150/88 mmHg), kurie papildomai sirgo 2 tipo diabetu, jiems pasireiškė albuminurija (vidurkis 102 ?g/min.; 20–700 ?g/min.) ir buvo išsaugota inkstų funkcija (vidutinė kreatinino koncentracija serume 80 ?mol/l). Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti į grupes, kuriose buvo skiriama viena iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg arba 640 mg vieną kartą per parą) ir gydoma 30 savaičių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę, kurią skiriant hipertenzija ir 2 tipo diabetu sergantiems pacientams sumažėtų AIŠ. Per 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, skiriant 160 mg valsartano, reikšmingai sumažėjo 36% (95 % PI: nuo 22 iki 47 %) ir 44 %, skiriant 320 mg valsartano (95% PI: nuo 31 iki 54%). Gauta išvada, kad 2 tipo diabetu sergantiems pacientams skiriant 160–320 mg valsartano, kliniškai reikšmingai sumažėja AIŠ.

Neseniai patirtas miokardo infarktas

Valsartano poveikis pacientams po ūmaus miokardo infarkto buvo tiriamas atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu (VALIANT), atliktu keliose šalyse dvigubai aklu būdu. Tyrime dalyvavo 14 703 pacientai po ūminio miokardo infarkto, kuriems buvo radiologiniu tyrimu patvirtinto stazinio širdies nepakankamumo simptomų ir požymių ir (arba) kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas: išmetimo frakcija, nustatyta radionuklidine ventrikulografija, buvo ? 40% , nustatyta echokardiografija ar kontrastinės angiografijos būdu – ? 35%. Praėjus 12 valandų – 10 dienų nuo miokardo infarkto simptomų atsiradimo pradžios, pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į tris grupes: valsartano, kaptoprilio, valsartano ir kaptoprilio. Vidutinė gydymo trukmė buvo dveji metai. Pirminis vertinamosios baigties kriterijus buvo laikas iki mirties dėl bet kokios priežasties.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>