Vaistinis preparatas: Velaxin
Puslapis: 12


Ikiklinikiniai tyrimai rodo, kad venlafaksinas ir jo pagrindinis metabolitas – O-demetilvenlafaksinas (ODV) – yra stiprūs serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos bei silpni dopamino reabsorbcijos neuronuose inhibitoriai. Be to, venlafaksinas ir O-demetilvenlafaksinas mažina beta adrenerginį reaktyvumą gyvūnų organizme tiek po vienkartinės, tiek po kartotinių vaisto dozių pavartojimo. Venlafaksino ir jo pagrindinio metabolito veiksmingumas pagal poveikį neuromediatorių pakartotiniam įsiurbimui yra toks pat. Venlafaksinas in vitro iš esmės neturi afiniteto žiurkių smegenų muskarininiams, histamininiams (H1) ar ?1 adrenerginiams receptoriams. Farmakologiškai veikiant šiuos receptorius, kaip ir vartojant kitų antidepresantų, gali pasireikšti įvairus šalutinis poveikis, t. y., anticholinerginis, sedacinis bei poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Venlafaksinas neslopina monoaminooksidazės (MAO) poveikio.

Remiantis in vitro tyrimais, venlafaksinas praktiškai neturi jokio afiniteto opiatų, benzodiazepinų, fenciklidino (PCP) ar N metilasparagino rūgšties (NMDA) receptoriams ir nesukelia noradrenalino atpalaidavimo iš smegenų audinio.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Venlafaksinas gerai absorbuojasi ir stipriai metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu. Vidutinė didžiausia venlafaksino koncentracija kraujo plazmoje po vienkartinės 25–150 mg dozės susidaro maždaug per 2,4 val. ir vidutiniškai yra 33–172 ng/ml. Venlafaksinas yra stipriai metabolizuojamas kepenyse. Pagrindinis veiklusis venlafaksino metabolitas yra O-demetilvenlafaksinas.

Vidutinis venlafaksino ir O-demetilvenlafaksino pusinės eliminacijos laikas atitinkamai yra 5 ir 11 val. Vidutinė didžiausia O-demetilvenlafaksino koncentracija kraujo plazmoje yra apie 61–325 ng/ml ir pasiekiama maždaug per 4,3 valandos.

Su kraujo plazmos baltymais jungiasi apie 27 % venlafaksino, o O-demetilvenlafaksino – apie 30 %. O-demetilvenlafaksinas, kiti nepagrindiniai venlafaksino metabolitai ir nemetabolizuotas venlafaksinas yra šalinami pirmiausia per inkstus. Stabili venlafaksino ir ODV koncentracija kraujo plazmoje pavartojus kartotines dozes pasiekiama maždaug per tris dienas. Vartojant 75–450 mg vaisto per parą, venlafaksino ir ODV farmakokinetika yra linijinė.

Jeigu vaisto vartojama su maistu, šiek tiek pailgėja laikas, reikalingas didžiausiai koncentracijai kraujo plazmoje susidaryti (20–30 min.), tačiau didžiausia koncentracija ir rezorbcijos mastas nesikeičia. Pacientų amžius ir lytis farmakokinetikai įtakos neturi.

Tiriant 9 pacientus, sergančius kepenų ciroze, buvo nustatyti ryškūs venlafaksino ir ODV farmakokinetikos pokyčiai. Tiek venlafaksino, tiek ODV pašalinimas sumažėjo, o koncentracija plazmoje padidėjo.

Esant vidutinio sunkumo ir sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui, venlafaksino ir ODV plazmos klirensas sumažėja, o t1/2 padidėja. Plazmos klirenso ryškiausiai sumažėja pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 30 ml/min.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>