Vaistinis preparatas: Žmogaus normalusis imunoglobulinas NKC
Puslapis: 11


infuzijos metu paciento būklė atidžiai stebima dėl bet kokių galimų simptomų. Kai pacientas nėra vartojęs žmogaus normalaus imunoglobulino, kai keičiamas gydymas alternatyviu intraveniniu imunoglobulinu arba nuo ankstesnės infuzijos praėjo ilgas laiko tarpas, pirmosios infuzijos metu ir pirmąją valandą po pirmosios infuzijos reikia labai įdėmiai stebėti jo būklę, siekiant pastebėti galimus nepageidaujamos reakcijos požymius. Visus kitus pacientus po infuzijos reikia stebėti mažiausiai 20 minučių,

gydant pacientus, sergančius latentiniu diabetu (galima laikina gliukozurija), cukriniu diabetu arba mažai cukraus vartojančius asmenis, atsižvelgiama į tirpale esančios gliukozės kiekį (0,5 g vienam IgG gramui).

Klinikiniais duomenimis įrodytas ryšys tarp intraveninio imunoglobulino vartojimo ir tokių tromboembolinių komplikacijų kaip miokardo infarktas, insultas, plaučių embolija ir giliųjų venų trombozė; tai siejama su santykinai padidėjusiu kraujo klampumu dėl didelio imunoglobulinų kiekio sušvirkštimo padidėjusios rizikos pacientams. Atsargiai reikia intraveninį Ig skirti vartoti ir infuzuoti pacientams, turintiems antsvorio ir asmenims su padidėjusia trombozių rizika – senyviems pacientams, sergantiems padidėjusio kraujospūdžio liga, cukriniu diabetu, anamnezėje nurodžiusiems kraujagyslių ligas ar trombozes, sergantiems įgytais ar paveldimais kraujo krešėjimo sutrikimais, pacientams po kaulų lūžių su ilgu imobilizacijos laikotarpiu , esant sunkiai hipovolemijai, sergant ligomis, kurių metu padidėja kraujo klampumas.

Pacientams, gydytiems intraveniniu imunoglobulinu, pasitaikė ūminio inkstų nepakankamumas atvejų. Daugeliu atvejų buvo nustatyti šie rizikos faktoriai: anksčiau buvęs inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, hipovolemija, viršsvoris, kartu vartojami toksiškai inkstus veikiantys vaistai, amžius virš 65 metų.

Pranešimai apie inkstų funkcijos sutrikimą ir ūminį inkstų nepakankamumą susiję su daugeliu licencijuotų intraveninių imunoglobulinų vartojimu; pranešimų dalis, susijusi su produktais, kurių sudėtyje buvo stabilizuojančios medžiagos sacharozės, buvo neproporcinga..Pacientams, kuriems nustatyta rizika, gydyti reikėtų vartoti intraveninius imunoglobulinus, kuriuose sacharozės nėra.

Pacientams, kuriems gresia ūminis inkstų nepakankamumas arba tromboembolinės komplikacijos, intraveninį imunoglobuliną reikia infuzuoti mažiausiu greičiu ir doze.

Visiems pacientams, kuriems vartojama intraveninio imunoglobulino, reikia:

prieš imunoglobulino infuziją duoti gerti tinkamą kiekį skysčių,

tikrinti šlapimo išsiskyrimą,

tikrinti kreatinino kiekį kraujo serume,

vengti kartu vartoti kilpinių diuretikų.

Pacientai, kuriems gresia pavojus, aprašyti sk. „Perdozavimas“.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>