Puslapis: 2

Po visokių pergyvenimų ligoniui, turinčiam isterinio būdo bruožų, gali atsirasti isterijos priepuoliai. Jų metu ligoniui ima spausti lyg kamuolys gerklę, atsiranda įvairiausio pobūdžio traukuliai. Sąmonės ligonis nenustoja, dėl to jei ir krinta, tai pasisaugodamas, kad nesusižeistų. Priepuolis trunka labai įvairiai, dažniausiai priklausomai nuo to, ar yra aplink stebinčių žmonių. Stebint kitiems žmonėms, isterikas dejuoja, raunasi plaukus, drasko drabužius. Priepuolis išnyksta, ligonį palikus vieną. Kartais labai sunku gydytojui isterinį skausmų priepuolį atskirti nuo kokios nors ligos (aklosios žarnos uždegimo, trūkusios skrandžio opos) priepuolio. Pasitaiko isteriniai paralyžiai, isterinis aklumas, kurtumas, kartais išnyksta jutimai ir kt.

Visus tuos sutrikimus nustatyti ir atskirti nuo atitinkamų organinių sutrikimų padeda tai, kad nėra objektyvių simptomų, būdingų organiniam pažeidimui, pvz., nėra patologinių refleksų ar kitų pakitimų paralyžiaus atveju. Isterinės hiperkinezės pasitaiko gana dažnai. Nukreipus ligonio dėmesį, jos visai išnyksta.

Sunkių nervinių sukrėtimų atvejais, pvz., isterikui patekus į kalėjimą, gali atsirasti ir isterinės psichozės. Jos būna šios:

1. Puerilizas — isterinė būsena, kai suaugusieji kalba, mąsto ir elgiasi lyg maži vaikai. Pamėgdžiodami mažus vaikus, jie žaidžia su lėlėmis, joja ant lazdutės, prašo aplinkinių

saldainių. Tokia būsena tęsiasi nevienodai ilgai (priklausomai nuo priežasties, sukėlusios šią būseną) ir visiškai praeina.

Po to ligonis prisimena ne viską.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą