Puslapis: 2

Amžinai žalias krūmas (lotyniškai Juniperus communis) priklauso kiparisinių šeimai. Jam būdinga mėlynai žalia spalva, kurią suteikia tankūs aštrūs spygliai, o šie savo ruožtu primena trišakį maišytuvą. Mus dominanti kadagio uoga auga labai iš lėto. Pirmaisiais metais ji yra žalia ir neprinokusi, ir tik antraisiais metais įgauna melsvai juodą spalvą ir tuomet jau galima ją rinkti gydomiesiems tikslams.

Jei jau nusprendėte kadagio uogas patys rinkti, pasistenkite nepažeisti paties kadagio krūmo. Sis augalas saugomas gamtos apsaugos įstatymo — tačiau rinkti prinokusių uogų niekas nedraudžia. Šio augalo spygliai tokie aštrūs, kad nesunku ir gana nemaloniai susižeisti. Todėl renkant uogas galima panaudoti tokį triuką: paimkite didesnę skepetą ar brezentinį audeklą ir paklokite po krūmu. Po to stipriai pakratykite šakas. Supuvusias ir pažeistas uogas išmeskite iš karto! Parsinešę namo, džiovinkite uogas iš pradžių lauke, o vėliau orkaitėje, kur bus 35 laipsniai šilumos. Pagrindinės biologiškai aktyvios kadagio medžiagos yra eterinis aliejus, mineralai ir karčioji medžiaga juniperinas. Dėl visų šių sudėtinių medžiagų farmacininkai taip susidomėjo kadagiu, jog vaistinėse galima rasti apie 60 įvairiausių šio augalo preparatų! Čia minėtini, be kita ko, kadagio uogų sultys ir sirupas, aliejus ir spiritas, skirti skaudamai vietai įtrinti, taip pat tepalas bei priedai į gydomąsias vonias. Malonaus skonio kadagio sirupas mielai girdomas nusilpusiems vaikams, kai reikia sustiprinti organizmo gynybines jėgas, sergant įvairiomis peršalimo ligomis arba tada, kai vaikai praranda apetitą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą