Puslapis: 6

M. E., 52-ejų metų rašytojas, dešimt metų kentęs žarnyno opą, trejus metus buvo gilios depresijos būklėje. Jis visko bijojo, ypač būti tarp žmonių, buvo jautrus šalčiui (du In simptomai). Jo 45-erių metų žmona dailininkė, tuo metu svėrusi apie 90 kg, taip pat jautė depresiją. Abu nykiai laukė nelaimingo gyvenimo galo.

Keletą mėnesių iš dalies laikydamasi mano patarimų madam E. be jokių vaistų ir gydymo numetė 32 kg ir dvidešimčia metų pajaunėjo. Iki tol be kitų pagalbos ji negalėjo užlipti iki savo buto šeštame aukšte, iš pažiūros jai buvo galima duoti 70 metų. Ji pasidarė elegantiška, miela, kupina gyvenimo džiaugsmo.

M. E. baimė praėjo, bet jis pasikeitė ne visiškai.

Juodu taip patikėjo makrobiotika, kad metė savo užsiėmimus ir Paryžiaus centre atidarė pirmąjį makrobiotikos restoraną, propagavo makrobiotikos principus. Tai buvo prieš trejetą metų. Juos lydėjo didelė sėkmė, po to Paryžiuje buvo atidaryti dar trys makrobiotikos restoranai.

Vis dėlto M. E. pasveikimas ir atjaunėjimas nebuvo toks akivaizdus kaip jo žmonos, ir aš vis savęs klausdavau: kodėl? Jis buvo vienas didžiausių entuziastų iš tų, kurie „stebuklingai pasveiko" makrobiotikos dėka. Man atrodė, kad jis taip pat pajaunės, o jei ilgą laiką taip neatsitiko, tai dėl to, kad jo liga slypi labai giliai.

1959 m. spalio 14 d. naktį mane pažadino telefono skambutis. Madam E. man pranešė, kad jos vyras miršta. Aš jai patariau iškviesti gydytoją, nes gyvenau už miesto, o trečią valandą nakties nebuvo jokio traukinio. Gydytojas patarė ligonį nugabenti į ligoninę ir skubiai operuoti.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą