Vaistinis preparatas: Valsartan Actavis
Puslapis: 10


AKF (kitaip dar vadinamo kininaze II), angiotenziną I verčiančio angiotenzinu II bei ardančio bradikininą, valsartanas neslopina. Kadangi nėra veikiamas AKF ir nesustiprinamas bradikinino bei substancijos P poveikis, angiotenzino II antagonistai nesukelia kosulio. Klinikinių tyrimų metu valsartano poveikis buvo lyginamas su AKF inhibitorių sukeliamu poveikiu, valsartanu gydomiems pacientams sausas kosulys pasireiškė daug rečiau (p < 0,05), negu gydomiems AKF inhibitoriais (atitinkamai 2,6% ir 7,9%). Klinikinių tyrimų metu iš valsartano vartojusių pacientų, kuriems anksčiau AKF inhibitoriai buvo sukėlę sausą kosulį, kosulys prasidėjo 19,5%, iš vartojusių tiazidinių diuretikų – 19,0% pacientų, iš vartojusių AKF inhibitorių – 68,5% (p < 0,05).

Neseniai patirtas miokardo infarktas

Valsartano poveikis pacientams po ūminio miokardo infarkto buvo tiriamas atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu (VALIANT), atliktu keliose šalyse dvigubai aklu būdu. Tyrime dalyvavo 14 703 pacientai po ūminio miokardo infarkto, kuriems buvo radiologiniu tyrimu patvirtinto stazinio širdies nepakankamumo simptomų ir požymių ir (arba) kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas: išmetimo frakcija, nustatyta radionuklidine ventrikulografija, buvo ? 40%, nustatyta echokardiografija ar kontrastinės angiografijos būdu – ? 35%. Praėjus 12 valandų – 10 dienų nuo miokardo infarkto simptomų atsiradimo pradžios, pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į tris grupes: valsartano, kaptoprilio, valsartano ir kaptoprilio. Vidutinė gydymo trukmė buvo dveji metai. Pirminis vertinamosios baigties kriterijus buvo laikas iki mirties dėl bet kokios priežasties.

Mirtingumą po miokardo infarkto dėl bet kokios priežasties valsartanas mažino taip pat veiksmingai, kaip kaptoprilis. Valsartanu (19,9%), kaptopriliu (19,5%) ir valsartanu kartu su kaptopriliu (19,3%) gydytų pacientų grupėse mirtingumas dėl bet kokios priežasties buvo panašus. Kartu su kaptopriliu pradėjus vartoti valsartaną, didesnės naudos, negu gydant vien kaptopriliu, negauta. Atsižvelgiant į tiriamųjų amžių, lytį, rasę, vartojamus medikamentus ir esamas ligas, skirtumų tarp valsartano ir kaptoprilio įtakos mirtingumui dėl bet kokios priežasties nebuvo. Valsartanas buvo veiksmingas ir ilginant laiką iki mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų, mažinant kardiovaskulinį mirštamumą, būtinumą ligonį guldyti į ligoninę dėl širdies funkcijos nepakankamumo, miokardo infarkto pasikartojimo, atgaivinimo po širdies sustojimo ir nemirtino smegenų insulto (antrinis sudėtinis vertinamosios baigties kriterijus).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>