Vaistinis preparatas: Rileptid
Puslapis: 4


17 klinikinių kontroliuojamųjų atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, įskaitant risperidoną, tyrimų metaanalizės duomenimis, demencija sergančių senyvų pacientų mirštamumas, gydant juos atipiniais antipsichoziniais preparatais, palyginti su placebu, padidėja. Placebu kontroliuojamų risperidono tyrimų šioje populiacijoje duomenimis, mirštamumas risperidoną vartojusių pacientų grupėje buvo 4%, palyginti su 3,1% placebą vartojusių pacientų grupėje. Galimybių santykis (tikslus pasikliautinis intervalas 95%) buvo 1,21 (0,7, 2,1). Vidutinis mirusių pacientų amžius (amžiaus ribos) buvo 86 metai (amžiaus ribos 67–100).

Gretutinis furozemido vartojimas

Placebu kontroliuojamų risperidono tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, didesnis mirštamumas nustatytas pacientams, kurie vartojo furozemidą kartu su risperidonu (7,3%, vidutinis amžius 89 metai, amžiaus ribos 75–97), palyginti su pacientais, kurie vartojo vieną risperidoną (3,1%, vidutinis amžius 84 metai, amžiaus ribos 70–96) arba vieną furozemidą (4,1%, vidutinis amžius 80 metų, amžiaus ribos 67–90). Dviejų iš keturių tyrimų metu nustatytas pacientų, kurie vartojo furozemidą kartu su risperidonu, mirštamumo padidėjimas. Risperidono vartojimas kartu su kitais diuretikais (paprastai maža tiazidų grupės diuretikų doze) nebuvo susijęs su panašiais reiškiniais.

Šį reiškinį paaiškinantis patofiziologinis veikimo būdas nenustatytas, mirties priežastys buvo skirtingos. Vis dėlto prieš skiriant vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais arba kitokiais stipriai veikiančiais diuretikais, reikia nustatyti gydymo šiuo vaistinių preparatų deriniu naudą ir riziką, be to, gydyti reikia atsargiai. Pacientų, kurie risperidoną vartojo kartu su kitokiais diuretikais, mirštamumas nepadidėjo. Nepaisant gydymo, dehidracija yra bendrasis mirštamumą didinantis rizikos veiksnys, todėl reikia imtis atsargumo priemonių, kad demencija sergantys senyvi pacientai nepatirtų dehidracijos.

Nepageidaujami smegenų kraujotakos reiškiniai (NSKR)

Placebu kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, NSKR (pvz., insultas [įskaitant mirtiną] ir praeinantysis smegenų išemijos priepuolis [PSIP]) reikšmingai dažniau (maždaug 3 kartus) buvo diagnozuoti pacientams, vartojusiems risperidoną, palyginti su pacientais, vartojusiais placebą (vidutinis amžius 85 metai, amžiaus ribos nuo 73 iki 97). Šešių placebu kontroliuojamų tyrimų, kuriuose daugiausiai dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai (> 65 metų), bendrais duomenimis, NSKR (sunkių ar nesunkių, mišrių) patyrė 3,3% (33 iš 1 009) pacientų, kurie vartojo risperidoną, ir 1,2% (8 iš 712) pacientų, vartojusių placebą. Galimybių santykis (tikslus pasikliautinis intervalas 95%) buvo 2,96 (1,34, 7,50). Tokio rizikos padidėjimo mechanizmas nežinomas. Paneigti, kad rizika padidėja ir vartojant kitokius antipsichozinius preparatus arba kitų grupių pacientams, negalima.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>