Vaistinis preparatas: TESSYRON
Puslapis: 11


Klopidogrelio nauda nepriklausė nuo kito neatidėliotino ar ilgalaikio širdies ir kraujagyslių ligos gydymo (pvz., heparino arba MMMH, GPIIb/IIIa receptorių blokatorių, lipidų koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų, beta adrenoblokatorių, AKF inhibitorių vartojimo). Klopidogrelio efektyvumas taip pat nepriklausė nuo ASR dozės (75–325 mg kartą per parą).

Klopidogrelio saugumas ir veiksmingumas pacientams, sergantiems ūminiu MI su ST segmento pakilimu, buvo vertintas 2 atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamų, dvigubai aklų klinikinių tyrimų CLARITY ir COMMIT metu.

Į CLARITY tyrimą buvo įtrauktas 3 491 pacientas. Šiems pacientams nuo MI su ST pakilimu pradžios buvo praėję ne daugiau kaip 12 valandų ir buvo planuojama skirti gydymą trombolize. Pacientai gavo klopidogrelio (300 mg įsotinimo dozė, po to – 75 mg dozė vieną kartą per parą, n = 1 752) arba placebo (n = 1 739), kartu su abiem vaistiniais preparatais skiriant vartoti ASR (150–325 mg prisotinimo dozė, po to – 75–162 mg dozė per parą), fibrinolizinį preparatą ir, kai tiko, hepariną. Pacientai buvo stebimi 30 parų. Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo arba angiogramoje prieš išrašymą iš ligoninės matomas infarktą sukėlusios užsikimšusios arterijos vaizdas, arba mirties, arba prieš vainikinių arterijų angiografiją pasikartojusio MI atvejis. Tiriant pacientus, kurie neišgyveno angiografijos, pirminis tyrimo tikslas buvo mirtis arba iki aštuntosios paros ar iki išrašymo iš ligoninės pasikartojęs MI. 19,7 % pacientų populiacijos sudarė moterys, 29,2 % – 65 metų ir vyresni tiriamieji. 99,7 % pacientų vartojo fibrinolitikus (fibrinui specifinius – 68,7 %, fibrinui nespecifinius – 31,1 %), 89,5 % – hepariną, 78,7 % – beta adrenoblokatorius, 54,7 % – AKF inhibitorius ir 63 % – statinus.

15 % pacientų klopidogrelį gavusiųjų grupėje ir 21,7 % pacientų placebą gavusiųjų grupėje buvo nustatytas pirminis tyrimo tikslas (pagrindinė vertinamoji baigtis), o tai rodo 6,7 % absoliutų sumažėjimą ir 36 % persvarą klopidogrelio naudai (95 % PI: 24,47 %; p < 0,001). Daugiausia tai susiję su infarktą sukėlusios užsikimšusios arterijos atvejų sumažėjimu. Ši nauda buvo tokia pat visuose nustatytuose pacientų pogrupiuose, tarp jų ir suskirstytuose pagal pacientų amžių ir lytį, infarkto vietą arba vartotos fibrinolizės ar heparino tipą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>