Vaistinis preparatas: Valsacombi
Puslapis: 13


Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu pastebėtas nuo dozės priklausomas kalio koncentracijos serume sumažėjimas. Jis dažniau pasireiškė ligoniams vartojusiems 25 mg hidrochlorotiazido dozę, nei gydytiems 12,5 mg hidrochlorotiazido doze. Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu kalio koncentraciją mažinantį hidrochlorotiazido poveikį silpnino kalį organizme sulaikantis valsartano poveikis.

Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų, nežinoma.

Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų.

Valsartanas

Valsartanas yra specifinis angiotenzino II (ANG II) receptorių blokatorius, veiksmingas pavartotas per burną. Jis selektyviai veikia AT1 receptorių, kuriuos stimuliuojant pasireiškia žinomas angiotenzino II poveikis, potipį. Valsartanui užblokavus AT1 receptorius, kraujo plazmoje padaugėja ANG II, galinčio stimuliuoti neužblokuotus AT2 receptorius ir taip neutralizuojamas AT1 receptorių sukeltas poveikis. Dalinis agonistinis aktyvumas AT1 receptoriams valsartanui nebūdingas. AT1 receptorius valsartanas blokuoja maždaug 20 000 kartų stipriau negu AT2 receptorius. Duomenų, kad valsartanas jungtųsi prie kitų širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimui svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų ar juos blokuotų, nėra.

Valsartanas neslopina AKF (kininazės II), kuris ANG I verčia ANG II ir skaido bradikininą. Kadangi poveikio AKF ar bradikinino ar P medžiagos poveikio sustiprėjimo neatsiranda, angiotenzino II receptorių blokatoriai kosulio sukelti neturėtų. Klinikinių valsartano ir AKF inhibitoriaus poveikio palyginimo tyrimų metu valsartano vartojusiems pacientams sausas kosulys pasireiškė reikšmingai (P ( 0,05) rečiau, nei ligoniams, vartojusiems AKF inhibitorių (atitinkamai 2,6( ir 7,9(). Klinikinių tyrimų metu valsartanas kosulį sukėlė 19,5( pacientų, kuriems sausas kosulys buvo atsiradęs ankstesnio gydymo AKF inhibitoriais metu, tiazidiniai diuretikai ( 19(, AKF inhibitoriai - 68,5( (P (0,05).

Hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau nekeičia širdies susitraukimo dažnio. Išgėrus vienkartinę dozę, daugumai pacientų kraujospūdis pradeda mažėti per 2 val., stipriausias poveikis atsiranda po 4–6 val. Antihipertenzinis poveikis po dozės išgėrimo trunka ilgiau negu 24 val. Vartojant kartotines dozes, paprastai didžiausias kraujospūdžio sumažėjimas (vartojant bet kokią dozę) pasireiškia per 2–4 savaites ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Kartu su hidrochlorotiazidu vartojamas valsartanas kraujospūdį mažina gerokai daugiau.

Valsartano vartojimą nutraukus staiga, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų klinikinių reiškinių neatsiranda.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>