Vaistinis preparatas: NORIFAZ
Puslapis: 2


Maistas, gėrimai (išskyrus paprastą vandenį) ir vaistiniai preparatai, į kurių sudėtį įeina daugiavalenčiai katijonai (kalcis, magnis, geležis ir aliuminis), turi įtakos bisfosfonatų rezorbcijai. Todėl negalima jų vartoti kartu su NORIFAZ (žr. 4,5 skyrių). Norint pasiekti preparato veikimo efektyvumą, būtina tiksliai laikytis preparato vartojimo instrukcijų (žr. 4.2 skyrių).

Bisfosfonatų veikimo efektyvumas pastebimas gydant osteoporozę su silpnu kaulo mineraliniu tankiu ir(arba) dažniausiai pasitaikančiais lūžiais.

Jeigu pacientas yra senyvo amžiaus arba yra tik lūžių rizikos faktoriai, negalima pradėti osteoporozės gydymo bisfosfonatais. Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių bisfosfonatų (įskaitant risedronatą) efektyvumą, gydant senyvo amžiaus pacientus, vyresnius nei 80 metų (žr. 5.1 skyrių).

Bisfosfonatai gali sukelti stemplės ir skrandžio gleivinės uždegimą bei stemplės,skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas.

Dėl šios priežasties pacientai turi atkreipti ypatingą dėmesį į vaisto vartojimo instrukciją (žr. 4.2 skyrių). Ypač atsargiai natrio risedronatą turi vartoti tie pacientai, kurie prieš tai sirgo stemplės motorikos sutrikimo ligomis (pvz., stemplės susiaurėjimas arba achalazija) arba tie, kurie po tabletės išgėrimo vertikalios padėties negali išlaikyti ilgiau kaip 30 minučių, nes atlikta per mažai klinikinių tyrimų su šiomis pacientų grupėmis.

Pacientui turi būti nurodoma nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į gydytoją, jei jiems atsiranda stemplės sudirgimo, pavyzdžiui, rijimo sutrikimas, skausmas ryjant, retrosterninis skausmas arba atsiradęs ar paūmėjęs rėmuo, simptomai

Hipokalcemiją reikia pradėti gydyti prieš pradedant gydymą NORIFAZ. Kitus kaulų metabolizmo ir mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimus (pvz., prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimus, vitamino D trūkumą) reikia gydyti pradėjus NORIFAZ vartojimą.

Žandikaulio osteonekrozė, paprastai susijusi su danties ištraukimu ir (arba) lokaline infekcija (įskaitantosteomielitą), buvo užfiksuota vėžiu sergantiems pacientams, kuriems paskirtas gydymo režimas, paremtas bisfosfonatų injekcijomis į veną. Daugumai šių pacientų taip pat buvo skiriamas ir chemoterapijoskursas bei kortikosteroidai. Žandikaulio osteonekrozė buvo užfiksuota ir osteoporoze sergantiems pacientams, kuriems paskirti geriami bisfosfonatai.



Prieš gydant pacientus bisfosfonatais, kuriems pasireiškia lydimieji rizikos veiksniai (pvz.: vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidai, netinkama burnos higiena), reiktų jiems paskirti stomatologo apžiūrą su atitinkamu dantų gydymu .

Jei tik įmanoma, gydymo metu pacientams reikia vengti invazinių stomatologinių procedūrų. Bisfosfonatais gydomiems pacientams pasireiškus žandikaulio kaulo osteonekrozei, chirurginė dantų operacija gali sustiprinti ligos simptomus. Nėra duomenų, ar gydymo bisfosonatais nutraukimas prieš stomatologinį gydymą sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>