Vaistinis preparatas: Mannitol Fresenius
Puslapis: 8


- manitolio galima leisti tik tada, kai inkstų funkcija ir šlapimo išskyrimas yra pakankami.

Gydymo manitoliu laikotarpiu būtina sekti kraujo plazmos osmoliariškumą, inkstų funkciją, šlapimo išsiskyrimą, skysčių kiekį organizme, natrio ir kalio kiekį kraujo serume, bei spaudimą centrinėje venoje.

Jeigu nepakankamai išsiskiria šlapimo arba greitai suleidžiama didelė dozė, dėl susikaupusio manitolio gali per daug padidėti ekstraląstelinio (esančio ne ląstelėse) skysčio kiekis.

Jeigu šlapimo išsiskyrimas mažėja, manitolio infuziją reikia nutraukti ir pacientą ištirti.

Prieš infuziją reikia gerai ištirti ligonio širdies ir kraujagyslių sistemą, o infuzijos metu ją nuolat sekti.

Jeigu padidėja spaudimas centrinėje venoje arba atsiranda kitokių cirkuliuojančio skysčio pertekliaus požymių, pvz., pasireiškia plaučių edema, atsiranda intoksikacijos vandeniu simptomų, prasideda žaibinis stazinis širdies nepakankamumas, ypač pacientams, kurių širdies rezervas yra sumažėjęs, infuziją reikia sulėtinti arba nutraukti.

Skysčių perteklių galima sumažinti dialize arba diuretikais (šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais).

Dėl manitoliu sukeliamos nuolatinės diurezės hidracija gali tapti nepakankama arba pasireikšti hipovolemija (kraujo tūrio sumažėjimas). Pasireiškus hipovolemijai, sumažėja glomerulų filtracijos greitis, padidėja natrio ir vandens reabsorbcija, todėl skatinama oligurija (mažas šlapimo kiekis).

Reikia saugoti, kad preparato nepatektų šalia venos, kadangi gali pasireikšti lokali edema ar net odos nekrozė.

Kitų vaistų vartojimas

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Jei manitolio infuzijos metu būtina perpilti kraujo, pastarojo reikia infuzuoti į kitą veną.

Manitolis stiprina diuretikų poveikį ir dėl to daugiau išsiskiria elektrolitų, įskaitant Na+, K+, Ca2+, Mg2+, Cl-, HCO3-, ir fosfatų.

Jei kartu vartojama manitolio ir aminoglikozidų, didėja toksinis pastarųjų preparatų poveikis klausai.

Manitolis didina ličio išsiskyrimą pro inkstus.

Manitolis gali stiprinti tubokurarino ir kitų nedepoliarizuojančio arba depoliarizuojanči poveikio miorelaksantų veikimą.

Kartu su manitoliu vartojant geriamųjų antikoaguliantų, pastarųjų preparatų poveikis silpnėja, kadangi dėl plazmos tūrio sumažėjimo, didėja krešėjimo faktorių koncentracija kraujyje.

Manitolis gali didinti dėl hipokaliemijos (kalio koncentracijos kraujyje sumažėjimo) pasireiškiančio toksinio digoksino poveikio riziką.

Bet kokios koncentracijos manitolio tirpalą maišyti su adrenokortikotropinio hormono preparatais, barbitūratais, norepinefrinu, metaraminoliu, sukcinilcholinu, cisplatina arba tetraciklinais, draudžiama.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>