Vaistinis preparatas: Meloxicam-ratiopharm
Puslapis: 11


Daug meloksikamo metabolizuojama kepenyse. Šlapime identifikuoti keturių rūšių metabolitai, kurie yra neaktyvūs, t. y. nesukelia jokio farmakodinaminio poveikio. Pagrindinis metabolitas, 5-karboksimeloksikamas (60% dozės), atsiranda oksiduojant iš tarpinio metabolito 5-hidroksimetilmeloksikamo. Nedidelis pastarojo metabolito kiekis (9% dozės) šalinamas iš organizmo. Tyrimų in vitro rezultatai rodo, jog minėtam metabolizmui svarbūs yra CYP2C9 izofermentai, o CYP 3A4 izofermentų reikšmė yra mažesnė. Kitų dviejų metabolitų, kuriais paverčiama atitinkamai 16% ir 4% suvartotos dozės, atsiradimas galbūt priklauso nuo paciento peroksidazės aktyvumo.

Eliminacija

Iš organizmo meloksikamas išskiriamas daugiausiai metabolitų pavidalu. Jų kiekis šlapime ir išmatose būna vienodas. Nepakitusio vaisto pavidalu su išmatomis eliminuojama mažiau nei 5( paros dozės, su šlapimu ( tik pėdsakai. Vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 20 val. Bendras klirensas kraujo plazmoje yra maždaug 8 ml/min.

Tiesinė/netiesinė farmakokinetika

Išgertų ar į raumenis suleistų terapinių, t. y. 7,5 – 15 mg, meloksikamo dozių farmakokinetika yra tiesinė.

Specialių grupių ligoniai

Kepenų/inkstų nepakankamumas

Pastebimo poveikio meloksikamo farmakokinetikai nedaro nei kepenų nepakankamumas, nei lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas. Jeigu yra galutinė inkstų nepakankamumo fazė, gali padidėti pasiskirstymo tūris ir dėl to atsirasti didesnis laisvo meloksikamo kiekis kraujo plazmoje. Tokiems ligoniams didesnės nei 7,5 mg paros dozės vartoti negalima (žr. 4.2 skyrių).

Senyvi žmonės

Kai plazmoje nusistovi pusiausvyrinė vaisto koncentracija, vidutinis plazmos klirensas senyviems pacientams yra šiek tiek mažesnis negu jaunesniems žmonėms.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu nustatytas toksinis meloksikamo poveikis yra toks pat, kaip kitų NVNU. Tyrimų su dviejų rūšių gyvūnais rezultatai rodo, kad ilgai vartojamos didelės meloksikamo dozės sukelia virškinimo trakto opas ir erozijas bei inkstų spenelių nekrozę.

Tyrimų metu enteriniu būdu vartojamos 1 mg/kg kūno svorio ir didesnės dozės motininėms žiurkių patelėms slopino ovuliaciją ir implantaciją, sukėlė embriotoksinį poveikį (dažnino rezorbciją).

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu žiurkėms teratogeninio poveikio nesukėlė enteriniu būdu vartotos ne didesnės kaip 4 mg/kg kūno svorio dozės, triušiams ( ne didesnės kaip 80 mg/kg kūno svorio.

Toksinį poveikį sukelianti dozė (mg/kg kūno svorio) yra 10 arba 5 kartus didesnė už žmogui, sveriančiam 75 kg, rekomenduojamą atitinkamai 7,5 mg ir 15 mg gydomąją dozę. Nėštumo pabaigoje pasireiškiantis toksinis poveikis vaisiui yra būdingas ir visiems kitiems prostaglandinų sintezės inhibitoriams. Tyrimų in vivo ir in vitro metu mutageninio poveikio vaistas nesukėlė. Žiurkėms ir pelėms, kurios vartojo daug didesnę, negu rekomenduojama žmonėms, terapinę dozę, meloksikamas kancerogeninio poveikio rizikos nedidino.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>