|
Temos
|
Mėlynė
Vaccinium myrtillus L. (F VIII) (Syn. Vaccinium montanum Salisb., Myrtillus niger Gilib., Myrtillus silvatica Buboni, Vaccinium angulosum Dulae.) Mėlynė priklauso viržinių (Ericaceae) šeimai. Tai daugiametis puskrūmis, kuris Lietuvoje labai paplitęs ir kartais sudaro ištisas augimvietes. Auga spygliuočių miškuose ir aukštapelkėse. Vaistinei žaliavai (Fructus Myrtilli, Baccae Myrtilli) nuo senų laikų vartojamos uogos, o pastaraisiais dešimtmečiais pradėta vartoti ir lapus. Džiovintose uogose randama gliukozido vakcinino, tanidinių medžiagų, organinių rūgščių ir antocianinės prigimties dažo medžiagos. Uogos plačiai vartojamos viduriuojant, ypač vaikų ligų praktikoje. Vaistinei žaliavai (Folia Myrtilli) lapai renkami augalams sužydėjus, iki uogų subrendimo. Lapai turi būti tuojau džiovinami pavėsyje, gerai vėjo perpučiamoje vietoje. Sausuose lapuose randamos beveik tos pačios medžiagos, kaip ir džiovintose uogose, tik skirtingais santykiais. Prof. Grybausko teigimu, Vakarų Europoje mėlynių lapus plačiai pradėta vartoti nuo cukraligės (diabeto). Ten net gaminami preparatai. Pavartojus kurį laiką lapų arbatą, konstatuotas žymus cukraus sumažėjimas kraujyje. Tačiau dar neišaiškinta, kokia medžiaga sukelia cukraus sumažėjimą. Vartojant mėlynių lapus, gydytojas turi gerai sekti ligonio būklę. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|