Vaistinis preparatas: Becloforte
Puslapis: 2


Iki 400 mikrogramų per parą, dozę dalijant.

Vaikams reikia skirti pradinę inhaliuojamojo beklometazono dipropionato dozę, priklausomai nuo ligos sunkumo.

Dozę galima koreguoti tol, kol pavyks kontroliuoti simptomus, arba skirti mažiausią veiksmingą dozę, kuri nustatoma atsižvelgiant į individualų atsaką.

Ypatingos pacientų grupės

Senyviems pacientams ar pacientams, sergantiems kepenų arba inkstų ligomis, dozės koreguoti nereikia.

4.3 Kontraindikacijos

Becloforte negalima vartoti pacientams, kuriems yra padidėjęs jautrumas bet kuriai vaisto sudedamajai daliai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams, sergantiems sunkia bronchine astma, būtina nuolatinė medicininė priežiūra, nes juos gali ištikti mirtis. Sergantiesiems sunkia bronchine astma būdingi nuolatiniai bronchinės astmos simptomai ir dažni ligos paūmėjimai su ribotu fiziniu aktyvumu (PEF < 60 %, esant daugiau kaip 30 % paros svyravimui), paprastai ne visiškai atsistatančiu po bronchus plečiančių vaistų vartojimo. Šiems pacientams reikia skirti dideles inhaliuojamųjų vaistų dozes (žr. dozavimo instrukciją) arba geriamųjų kortikosteroidų. Simptomams staiga pasunkėjus, gali prireikti padidinti kortikosteroidų dozę, kuri turi būti vartojama prižiūrint medicinos personalui.

Bronchinė astma turi būti gydoma etapais, o atsakas į gydymą vertinamas kliniškai bei pagal plaučių funkcijos tyrimų duomenis.

Padidėjęs trumpai veikiančių ?2-agonistų vartojimas rodo, kad pablogėjo bronchinės astmos kontrolė. Tokiu atveju reikia peržiūrėti paciento gydymo planą.

Staigus ir progresuojantis bronchinės astmos kontrolės pablogėjimas gali būti pavojingas gyvybei; tokiu atveju gali prireikti padidinti kortikosteroidų dozę. Pacientams, priklausantiems rizikos grupei, reikia kasdien tikrinti kvėpavimo rodiklius.

Inhaliuojamojo beklometazono dipropionato skiriama ne ūminiams bronchinės astmos priepuoliams gydyti, o ilgalaikiam gydymui. Todėl pacientams reikia turėti trumpai veikiančių inhaliuojamųjų bronchus plečiančių vaistų, lengvinančių ūminius bronchinės astmos simptomus.

Reikia patikrinti, kaip pacientas naudojasi inhaliatoriumi, – ar vaisto papurškimas sutampa su įkvėpimu ir vaistas patenka į plaučius.

Nepakankamas atsakas į gydymą ar sunkus bronchinės astmos paūmėjimas turi būti koreguojamas didinant inhaliuojamojo beklometazono dipropionato dozę ir, esant reikalui, skiriant sisteminių steroidų ir (arba) antibiotikų, jei yra infekcijos požymių.

Sisteminis poveikis gali pasireikšti vartojant bet kokių inhaliuojamųjų kortikosteroidų, ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką, tačiau jis pasitaiko daug rečiau nei vartojant geriamųjų kortikosteroidų. Sisteminis poveikis pasireiškia antinksčių slopinimu, vaikų ir paauglių augimo sulėtėjimu, kaulų tankio sumažėjimu, katarakta ir glaukoma. Todėl svarbu inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę sumažinti iki mažiausios, kurią vartojant būtų veiksmingai kontroliuojama liga (žr. 4.8 skyriuje).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>