Vaistinis preparatas: Ciprofloxacin Claris
Puslapis: 8


Nedažni: kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas, šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys (SGOT ir SGPT koncentracijos padidėjimas), bilirubinemija ir šarminės fosfatazės koncentracijos padidėjimas.

Labai reti: amilazės ir lipazės koncentracijos padidėjimas.

4.9 Perdozavimas

Pasireiškus ūminiam ir sunkiam perdozavimui, buvo laikino inkstų pažeidimo atvejų. Perdozavus (pavartojus 12 g) atsirado lengvų toksinio poveikio simptomų. Galimi perdozavimo simptomai yra galvos svaigimas, tremoras, galvos skausmas, nuovargis, traukuliai, haliucinacijos, konfūzija, virškinimo trakto sutrikimai, kepenų ir inkstų sutrikimai, kristalurija ir hematurija.

Būtina atidžiai stebėti paciento būklę, taikyti simptominį bei palaikomąjį gydymą. Organizme turi būti pakankamas skysčio kiekis. Hemodializės bei peritoninės dializės metu ciprofloksacino pašalinama nedaug (mažiau kaip 10%).

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – chinolonų grupės antimikrobiniai preparatai, ATC kodas – J01MA02

Veikimo būdas

Ciprofloksacinas in vitro veikia daug gramneigiamų aerobinių bakterijų, įskaitant P. aeruginosa. Be to, jis veikia gramteigiamus mikroorganizmus, pvz., stafilokokus ir streptokokus. Anaerobai paprastai būna mažiau jautrūs. Ciprofloksacinas sukelia greitą bactericidinį poveikį ir besidauginantiems, ir ramybės fazėje esantiems mikroorganizmams. Bakterijos dauginimosi fazės metu vyksta dalinis chromosomų suvyniojimas bei išvyniojimas. Svarbiausią įtaką šiam procesui daro fermentas DNR girazė. Ciprofloksacinas slopina DNR girazę, todėl slopinama DNR sintezė.

Atsparumo atsiradimo mechanizmas

Atsparumas ciprofloksacinui atsiranda kelių stadijų metu, vykstant genominėms mutacijoms (daugelio etapų tipo). Perduodamas su qnr susijęs plazmidžių sukeltas chinolonų atsparumas nustatytas chinolonams atspariose klinikinėse E.coli ir Klebsiella spp. padermėse. Dėl tokio atsparumo atsiradimo mechanizmo ciprofloksacinui nebūdingas kryžminis atsparumas su kitomis svarbiomis skirtingos cheminės struktūros medžiagomis, pvz., beta laktaminiais antibiotikais, aminoglikozidais, tetraciklinais, makrolidais ir polipeptidais, sulfonamidais, trimetoprimu ir nitrofurantoinu.

Pastebėtas kryžminis atsparumas chinolonų kaip klasės ribose. Atsparūs ciprofloksacinui ir kitokiems fluorchinolonams tapo stafilokokai (ypač meticilinui atsparūs S. aureus), P. aeruginosa, E.coli ir E. faecalis (žr. jautrumo lentelę).

Didžiausia atsparumo atsiradimo rizika kyla ilgai gydomiems pacientams (pvz., sergantiems cistine fibroze ar osteomielitu), bei ligoniams, kurie yra ypač jautrūs infekcijai (pvz., jei tam tikrų grupių ligoniams, kuriems yra neutropenija, atliekama selektyvi profilaktika, arba jei taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija). Procentinė atsparių padermių dalis įvairiose vietovėse labai skiriasi, todėl rekomenduojama reguliariai nustatinėti atsparumą.

Jautrumo ribos

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>