Vaistinis preparatas: Simgal
Puslapis: 21


Jei Jums nustatytas vidutinio sunkumo inkstų funkcijos nepakankamumas, dozės keisti nebūtina. Tačiau jei Jums yra sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas, gydytojas turėtų apsvarstyti kokią dozę Jums galima skirti. Dažniausiai skiriama ne didesnė kaip 10 mg paros dozė.

Dozavimas senyviems pacientams

Dozės koreguoti nereikia.

Vaikai ir paaugliai (nuo 10 iki 17 metų amžiaus)

Rekomenduojama paros dozė yra 10-40 mg per parą. Negalima viršyti 40 mg paros dozės. Gydytojas nustatys individualią dozę.

Jeigu manote, kad Simgal veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Pavartojus per didelę Simgal dozę

Pavartojus per didelę Simgal dozę, nedelsdami pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Pamiršus pavartoti Simgal

Negalima vartoti dvigubos dozės, norint kompensuoti praleistą dozę. Kitą dieną vartokite įprastinę vaisto dozę įprastu metu.

Nustojus vartoti Simgal

Nutraukus vaisto vartojimą, gali vėl padidėti cholesterolio kiekis.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Simgal, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Paprastai nepageidaujami reiškiniai yra nestiprūs ir trunka trumpai.

Retai gali pasireikšti šie nepageidaujami reiškiniai:

Mažakraujystė (anemija), galvos skausmas, dilgsėjimo pojūtis galūnėse (parestezijos), galvos svaigimas, rankų ir kojų nutirpimas ar jautrumo išnykimas (periferinė neuropatija), periferinė polineuropatija, pasireiškianti raumenų silpnumu, orientacijos sutrikimu, virškinimo trakto sutrikimai (vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas, dujų susikaupimas, virškinimo sutrikimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas), kasos uždegimas, kepenų uždegimas (hepatitas), gelta, išbėrimas, niežulys, nuplikimas, raumenų sutrikimai (raumenų skausmas, silpnumas, jautrumas ir mėšlungis, raumens uždegimas), silpnumas (astenija), padidėjęs tam tikrų fermentų (kepenų fermentų – transaminazių bei šarminės fosfatazės bei raumenyse esančios kreatininfosfokinazės) kiekis.

Taip pat retai pasireiškia alerginės (padidėjusio jautrumo) reakcijos, kurioms būdingas kraujagyslinis pabrinkimas (angioedema), sąnarių skausmas ir jų uždegimas, tinimas, padidėjęs jautrumas saulės šviesai, karščiavimas, paraudimas, dusulys ir bendras negalavimas. Alerginės reakcijos taip pat gali pasireikšti į vilkligę panašiu sindromu, reumatine raumenų liga, autoimunine liga su odos ir raumenų pokyčiais (dermatomiozitu), kraujagyslių uždegimu (vaskulitu), pūkšlių atsiradimu ir stipriu niežuliu (dilgėline), kraujo kiekybinės sudėties pokyčiais (trombocitopenija, eozinofilija).

Labai retai gali pasireikšti kepenų funkcijos nepakankamumas, kvėpavimo sutrikimai, įskaitant nuolatinį kosulį ir (arba) įkvėpimo sutrumpėjimą, karščiavimą.

<<< Ankstesnis puslapis