|
Temos
|
Intralipid
Vaistinis preparatas: Intralipid
Puslapis: 12 Kad į organizmą patektų 4-8 ( energijos ne iš baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių trūkumo profilaktikai ar korekcijai reikėtų vartoti Intralipid, kuriame yra pakankamai linoleno ir linolo rūgšties. Jei nepakeičiamų rūgščių trūkumas susijęs su stresu, Intralipid kiekį, kuris reikalingas šiam trūkumui pašalinti, reikia labai padidinti. Vartojimo metodas Intralipid emulsiją galima infuzuoti į tą pačią centrinę arba periferinę veną, į kurią infuzuojama angliavandenių arba amino rūgščių tirpalų, naudojantis Y formos jungikliu. Intralipid, kaip vieną iš mišinio, kuriame yra angliavandenių, aminorūgščių, elektrolitų, vitaminų ir mikroelementų, sudedamųjų dalių, galima lašinti iš plastmasinio maišo, kurio sudėtyje nėra ftalatų. Kiekvienos sudedamosios mišinio dalies fizinis stabilumas privalo būti patvirtintas, laikantis Fresenius Kabi standartų. Riebalų išsiskyrimas Suaugę žmonės Kaip organizmas geba eliminuoti riebalus reikia tiksliai nustatyti pacientams, kurių lipidų apykaita yra sutrikusi, taip pat naujagimiams ir prieš laiką gimusiems kūdikiams bei Intralipid vartojusiems ilgiau kaip savaitę. Tai reikia padaryti, paėmus kraujo mėginį praėjus 5 - 6 valandom per kurias nebuvo skirta riebalų. Centrifuguojant kraujo ląstelės atskiriamos nuo plazmos. Jei plazma opalescencinė (vaivorykštinė, keičianti spalvą), infuzija atliekama vėliau. Šio metodo rezultatai nėra labai tikslūs, todėl trigliceridų kiekio padidėjimo kraujyje galima ir nepastebėti. Vis dėlto pacientams, kuriems gali būti sutrikęs riebalų toleravimas, rekomenduojama matuoti trigliceridų koncentraciją serume, atidžiai stebėti riebalų eliminaciją ir pacientų būklę. Naujagimiai ir kūdikiai Riebalų išsiskyrimą reikia stebėti reguliariai. Vienintelis patikimas būdas - trigliceridų koncentracijos serume nustatymas. Kaip ir visų infuzijų atveju, siekiant išvengti kateterio kišimo komplikacijų, įskaitant oro emboliją ir centrinės venos trombozę, reikia laikytis atsargumo. Naudojant periferinį kateterį, galima išvengti sunkių krūtinės ląstos komplikacijų. Maisto medžiagų tiekimas į veną per periferinį kateterį tampa lengvesnis, jei Intralipid tirpalas yra beveik izotoninis. Būtina griežtai laikytis aseptikos, ypač tuo atveju, jei paciento imuninė sistema prislopinta. 4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS Infuzavus Intralipid emulsijos, gali padidėti kūno temperatūra, retai – atsirasti drebulys, šalčio pojūtis, pykinimas ir (ar) vėmimas (mažiau kaip 1( atvejų). Intralipid infuzijos sukeltas kitoks šalutinis poveikis yra labai retas - mažiau kaip 1 atvejis iš milijono. Tuoj pat po preparato pavartojimo pasireiškiantis šalutinis poveikis Padidėjusio jautrumo reakcija (anafilaksija, odos išbėrimas, dilgėlinė), gali sutrikti kvėpavimo funkcija (pvz., atsirasti tachipnėja) arba kraujotaka (pvz., pasireikšti hipertenzija arba hipotenzija). Pastebėta, kad gali atsirasti hemolizė, retikulocitozė, pilvo, galvos skausmas, nuovargis, priapizmas. <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |