Pimpinella L.

Ožiažolė priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Liėtuvoje auga trys rūšys; dvi rūšys, būtent: didžioji ožiažolė (Pimpinella magna L.; syn. — Pimpinella major Huds) ir mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga L.) vartojamos vaistinei žaliavai. Tai daugiamečiai, žoliniai augalai. Auga miškuose, pievose, pakelėse, pagrioviuose ir kt. Mažoji ožiažolė gausiai paplitusi, didžioji — retai teaptinkama. Didžiosios ožiažolės stiebas briaunotai vagotas, užauga iki 1 m aukščio, plikas. Lapai plunksniški. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. smulkiais, baltais, kartais rožiniais žiedeliais. Mažosios ožiažolės stiebas plikas arba tik apatinėje dalyje nežymiai plaukuotas, užauga iki 60 cm aukščio. Lapai sudėtiniai. Žydi liepos—rugsėjo mėn.

Vaistinei žaliavai gaminti (Radix Pimpinellae) šaknys renkamos rudenį, džiovinamos 35°C temperatūroje. Žaliavoje randama izopimpinelino, pimpinelino (furokumarininės prigimties medžiagos), eterinio aliejaus ir saponinų. Furokumarininės medžiagos yra stiprūs spazmolitikai, veikia lygiąją muskulatūrą, ypač

kraujagyslių, tulžies ir šlapimo takų.

Eterinis aliejus vartojamas kvėpuojamųjų takų uždegimams gydyti, o saponinai — didina gleivinių sekreto išskyrimą. Vokietijoje ožiažolės šaknis patariama vartoti asmenims, linkusiems sirgti užkimimu ir kitais balso stygų sutrikimais. Be to, šaknys miltelių pavidalu vartojamos dantų pastoms gaminti.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą