Vaistinis preparatas: Telumantes
Puslapis: 3


Pacientams, vartojantiems vaistinių preparatų nuo astmos, įskaitant montelukastą, retais atvejais galima sisteminė eozinofilija, kuri kartais pasireiškia klinikiniais vaskulito požymiais, atitinkančiais Churg--Strauss‘o sindromą, t. y. būklę, kuri dažnai gydoma sisteminio poveikio gliukokortikoidais. Šie atvejai dažnai, bet ne visada, buvo susiję su geriamųjų gliukokortikoidų dozės sumažinimu arba jų vartojimo nutraukimu. Galimybės, kad leukotrienų receptorių blokatorių vartojimas gali būti susijęs su Churg-Strauss‘o sindromu, negalima nei atmesti, nei įrodyti. Gydytojai turi būti budrūs dėl pacientui galimos eozinofilijos, vaskulitinio išbėrimo, plaučių sutrikimo simptomų pasunkėjimo, širdies komplikacijų ir (arba) neuropatijos. Pacientus, kuriems minėtų simptomų atsiranda, reikia iš naujo ištirti ir įvertinti taikomą gydymo būdą.

Telumantes kramtomųjų tablečių sudėtyje yra aspartamo, iš kurio susidaro fenilalaninas. Gali būti kenksmingas sergantiesiems fenilketonurija.

Telumantes kramtomųjų tablečių sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems yra retas paveldimas sutrikimas ( galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ar galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Pacientų, kartu su montelukastu vartojusių fenobarbitalio, organizme montelukasto plotas po koncentracijos kraujo plazmoje priklausomai nuo laiko kreive (angl. AUC) buvo maždaug 40% mažesnis. Kadangi montelukastą metabolizuoja CYP 3A4, tai šiuos fermentus indukuojančiais preparatais, pvz., fenitoinu, fenobarbitaliu, rifampicinu, ir kartu montelukastu reikia gydyti atsargiai, ypač vaikus.

Montelukastą galima vartoti kartu su kitais įprastiniais vaistiniais preparatais, kurių paprastai vartojama astmos profilaktikai ar nuolatiniam gydymui. Vaistų sąveikos tyrimų duomenimis, rekomenduojama gydomoji montelukasto dozė šių vaistinių preparatų: teofilino, prednizono, prednizolono, geriamųjų kontraceptikų (etinilestradiolio/noretindrono 35/1), terfenadino, digoksino ir varfarino, farmakokinetikos kliniškai reikšmingai neveikia.

Tyrimai in vitro parodė, kad montelukastas yra stiprus CYP 2C8 inhibitorius. Vis dėlto klinikiniai vaistinių preparatų, įskaitant montelukastą ir roziglitazoną (mėginiuose vartojamas substratas, vaistinių preparatų, kuriuos metabolizuoja visų pirma CYP 2C8, atstovas), sąveikos tyrimai rodo, kad in vivo montelukastas CYP 2C8 neslopina. Taigi nėra tikėtina, kad montelukastas ženkliai keistų vaistinių preparatų, kuriuos metabolizuoja šis fermentas (pvz., paklitakselio, roziglitazono, repaglinido), metabolizmą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Tyrimai su gyvūnais kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystimuisi neparodė.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>