Vaistinis preparatas: ADRIBLASTINA RD
Puslapis: 5


Pacientams, vartojusiems antraciklinus, pasireiškė antrinė leukemija su preleukemine faze ar be jos. Antrinė leukemija pasireiškia dažniau, jeigu šie preparatai yra vartojami kartu su DNR ardančiais antineoplastiniais vaistais, jeigu pacientai buvo sunkiai gydyti citotoksiniais vaistais arba antraciklinų dozės buvo didinamos. Tokia leukemija gali turėti 1-3 metų latentinį periodą.

Kancerogeniškumas, mutageniškumas ir toksinis poveikis vaisingumui (žr. 4.6 skyrių):

Doksorubicino genotoksiškumas nustatytas tyrimais in vitro ir in vivo. Žiurkėms padažnėjo krūties navikų atvejų, o šunų patelėms sulėtėjo arba susilaikė folikulų brendimas.

Moterims doksorubicino vartojimo metu gali pasireikšti nevaisingumas. Doksorubicinas gali sukelti amenorėją. Pabaigus vaisto vartojimą ovuliacija ir menstruacijos atsistato, bet gali pasireikšti ankstyva menopauzė.

Tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad doksorubicinas turi toksinį poveikį patinų reprodukcijos organams, sukelia sėklidžių atrofiją, difuzinę sėklinių vamzdelių degeneraciją ir hipospermiją.

Doksorubicinas yra mutageniškas ir gali pažeisti žmogaus spermatozoidų chromosomas. Preparatas gali sukelti ilgalaikę oligospermiją ir azospermiją, tačiau kartais, pabaigus vartoti preparatą, spermatozoidų kiekis sugrįžta iki normalaus lygio. Tai gali atsitikti ir po kelių metų, todėl vyrai, kurie buvo gydomi doksorubicinu, turi naudoti veiksmingus kontracepcijos metodus.

Virškinimo traktas:

Doksorubicinas sukelia vėmimą. Anksčiausiai po vaisto vartojimo pasireiškia burnos ertmės ir gleivinės uždegimai, kurie sunkiais atvejais per kelias dienas gali progresuoti iki gleivinės išopėjimo. Daugumai pacientų trečią savaitę po gydymo šis nepageidaujamas poveikis išnyksta.

Kepenų veikla:

Daugiausia doksorubicino eliminuojama per kepenis su tulžimi. Prieš pradedant vartoti ir vartojant doksorubiciną, reikia tirti bilirubino kiekį serume. Jeigu bilirubino kiekis yra padidėjęs, gali sulėtėti preparato išskyrimas ir padidėti bendras toksiškumas. Tokiems pacientams rekomenduojama mažinti preparato dozę (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kurie serga sunkiu kepenų nepakankamumu, doksorubicino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Reakcijos injekcijos vietoje:

Į smulkias venas arba pakartotinai į tą pačią veną sušvirkštas vaistas gali sukelti venos sklerozę. Tiksliai laikantis doksorubicino vartojimo rekomendacijų, flebito ir tromboflebito pavojų injekcijos vietoje galima sumažinti (žr. 6.6 skyrių).

Ekstravazacija:

Vartojant doksorubiciną į veną, dėl ekstravazacijos gali pasireikšti vietinis skausmas, sunkus audinių pažeidimas (pūslių susidarymas, sunkus puriųjų ląstelių uždegimas) ir nekrozė. Jei, vartojant doksorubiciną, atsirado ekstravazacijos požymių ar simptomų, infuziją reikia nedelsiant nutraukti.

Auglio irimo sindromas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>