Vaistinis preparatas: Suvartar
Puslapis: 6


Pacientų, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino-angiotenzino sistemos aktyvumo (pvz., pacientų, sergančių sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais buvo susijęs su oligurija ir/ar progresuojančia azotemija, retais atvejais – su ūminiu inkstų nepakankamumu ir/ar mirtimi. Kadangi valsartanas yra angiotenzino II antagonistas, negalima paneigti galimybės, kad valsartano vartojimas gali būti susijęs su inkstų funkcijos sutrikimu.

Neseniai ištikęs miokardo infarktas

Gydant kaptopriliu kartu su valsartanu klinikinė nauda nebuvo didesnė, nei gydant kiekvienu medikamentu atskirai, tačiau nepageidaujamų reiškinių rizika padidėjo (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Vadinasi, valsartano vartoti kartu su AKF inhibitoriumi nerekomenduojama.

Pacientus po miokardo infarkto pradėti gydyti reikia atsargiai. Nustatant pacientų būklę po miokardo infarkto, taip pat visada reikia įvertinti ir inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių).

Miokardo infarkto ištiktiems pacientams valsartanas paprastai šiek tiek sumažina kraujospūdį, tačiau dėl išliekančios simptominės hipotenzijos preparato vartojimo dažniausiai nutraukti nereikia su sąlyga, jeigu yra tiksliai vykdomos dozavimo instrukcijos (žr. 4.2 skyrių).

Širdies nepakankamumas

Širdies nepakankamumo atvejais pacientams skiriant trijų vaistų – AKF inhibitoriaus, beta adrenoblokatoriaus ir valsartano – derinį, klinikinės naudos nebuvo (žr. 5.1 skyrių). Šis derinys akivaizdžiai didina nepageidaujamų reiškinių riziką, todėl yra nerekomenduojamas.

Pacientus, kuriems yra širdies nepakankamumas, pradėti gydyti reikia atsargiai. Vertinant pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas, būklę, taip pat visada reikia įvertinti ir inkstų funkciją (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas, valsartanas paprastai šiek tiek sumažina kraujospūdį, tačiau dėl išliekančios simptominės hipotenzijos preparato vartojimo dažniausiai nutraukti nereikia, jeigu dozė sumažinama taip, kaip rekomenduojama (žr. 4.2 skyrių).

Pacientų, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino-angiotenzino sistemos aktyvumo (pvz., pacientų, sergančių sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais buvo susijęs su oligurija ir/ar progresuojančia azotemija, retais atvejais – su ūminiu inkstų nepakankamumu ir/ar mirtimi. Kadangi valsartanas yra angiotenzino II antagonistas, negalima paneigti galimybės, kad valsartano vartojimas gali būti susijęs su inkstų funkcijos sutrikimu.

Kitos būklės, susiję su renino-angiotenzino sistemos aktyvavimu

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>