Temos
Paprastoji jonažolė


Hypericum perforatum L.

(Syn. Hypericum officinarum Crantz., Hypericum stenophyllum Opiz., Hypericum veronense Schrank.)

Paprastoji jonažolė priklauso jonžolinių (Hypericaceae) šeimai. Mūsų respublikoje aptinkamos 5—6 rūšys, tačiau kaip vaistinis augalas vartojama tiktai paprastoji jonažolė. Tai daugiametis, žolinisaugalas.

Dvibriauniai stiebai užauga iki 80 cm aukščio. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. auksinės geltonos spalvos žiedais. Lapuose yra eterinio aliejaus liaukelių, kurias aiškiai galima matyti pažiūrėjus prieš šviesą. Auga miškuose, atšlaitėse, dirvonuose ir griovių pakraščiuose. Pastaruoju metu bandoma ją sukultūrinti.

Vaistinei žaliavai (Herba Hyperici) žolė piaunama augalams

pradėjus žydėti. Kaip vaistinis augalas jau buvo žinomas Dioskorido laikais, o dauguma Europos tautų šią žaliavą labai plačiai vartojo ir tebevartoja nuo įvairiausių ligų. Pastaraisiais dešimtmečiais jonažolę ir iš jos pagamintus preparatus vis plačiau pradeda vartoti ir mokslinė medicina. Varlakovas nurodo, kad jonažolė yra geras.pakaitalas importinei ratanijos (Krameria triandra) žaliavai.

Svarbiausios veikliosios medžiagos yra šios: eterinis aliejus, gliukozidas hiperinas, skyląs, veikiant hidrolizei, į galaktozę ir į dažinę medžiagą — hipericiną, kuris vandenyje netirpsta, bet gerai tirpsta

alkoholyje, eteryje ir riebaliniuose aliejuose. Hipericinas, patekęs į organizmą, padaro jį jautrų ultravioletiniams spinduliams. Pasak prof. Mušinskio, jonažolę galima laikyti savotišku kvarco lempų pakaitalu.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   


Daugiau straipsnių apie sveikatą





Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.


Vaistų ir ligų katalogas   Kontaktai

Vaistai, ligos, sveikata, kainos