|
Temos
|
Kabiven Peripheral
Vaistinis preparatas: Kabiven Peripheral
Puslapis: 16 - jeigu yra patologinis bet kokių elektrolitų koncentracijos serume padidėjimas. Gydymo infuzijomis bendrosios kontraindikacijos, jei yra tokia būklė: - ūminė plaučių edema; - hiperhidracija (padidėjęs skysčio kiekis organizme); - dekompensacinis širdies funkcijos nepakankamumas ir hipotoninė dehidracija; - hemofagocitozinis sindromas; - ligonio būklė nestabili (pvz., po sunkios traumos, yra nekompensuotas diabetas, ūmus miokardo infarktas, metabolinė acidozė, sunkus sepsis ir hiperosmoliarinė koma; - Kabiven Peripheral draudžiama infuzuoti naujagimiams ir jaunesniems kaip 2 metų vaikams. Specialių atsargumo priemonių reikia: - jei elektrolitų ir skysčio pusiausvyra sutrikusi (pvz., elektrolitų koncentracija serume labai didelė arba maža), prieš infuziją reikia sunormalinti elektrolitų ir vandens kiekį. Pradedant bet kokią intraveninę infuziją, ligonio būklę reikia labai atidžiai stebėti; - jei atsiranda bet koks nepageidaujamas simptomas, infuziją būtina nutraukti. Kadangi kišant į bet kurią centrinę veną kateterį ir juo manipuliuojant kyla didelis užsikrėtimo pavojus, būtina šią procedūrą atlikti griežtai laikantis aseptikos taisyklių; - jei lipidų metabolizmas yra sutrikęs, pvz., sergama inkstų arba kepenų funkcijos nepakankamumu, dekompensaciniu cukriniu diabetu, pankreatitu, hipotiroidizmu (kartu ir hipertrigliceridemija) arba sepsiu, Kabiven Peripheral reikia vartoti atsargiai, tačiau jei jo vartojama, būtina nuolat ir atidžiai sekti trigliceridų koncentraciją serume. Reguliariai reikia sekti serumo osmoliariškumą, elektrolitų, gliukozės kiekį, skysčių balansą, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei kepenų fermentų aktyvumą; jei riebalų infuzuojama ilgai, reikia sekti kraujo ląstelių kiekį ir krešėjimą. Preparate yra sojų aliejaus ir kiaušinių fosfolipidų. Retais atvejais šios medžiagos gali sukelti alerginę reakciją. Pastebėtos kryžminės alerginės reakcijos sojoms ir žemės riešutams. Ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, fosfatų ir kalio vartoti reikia atsargiai, atidžiai sekant, ar nepasireiškia hiperfosfatemija (fosfatų kiekio padidėjimas kraujyje) arba hiperkaliemija (kalio kiekio padidėjimas kraujyje). Elektrolitų, kurių reikia papildomai vartoti, kiekį reikia nustatyti atsižvelgiant į ligonio būklę ir ją nuolat sekant. Pacientą, kuriam pasireiškė metabolinė acidozė, pvz., pieno rūgšties acidozė, padidėjo serumo osmoliariškumas arba kurio organizme reikia padidinti skysčių kiekį, parenteraliniu būdu maitinti būtina atsargiai. Būtina sekti riebalų pasisavinimą: paėmus kraujo mėginį praėjus 5 – 6 valandoms po infuzijos, t.y. po riebalų pasisavinimo, rekomenduojama matuoti trigliceridų koncentraciją kraujo serume. Infuzijos metu trigliceridų koncentracija serume turėtų būti ne didesnė kaip 3 mmol/ l. <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |