Vaistinis preparatas: CARDIL
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

CARDIL 120 mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje modifikuoto atpalaidavimo tabletėje yra 120 mg diltiazemo hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Modifikuoto atpalaidavimo tabletė.

Baltos arba balkšvos, plėvele dengtos tabletės, su abipuse vagele, vienoje pusėje pažymėtas kodas DL/120, matmenys - 6 x 14 mm.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Krūtinės anginos gydymas ir priepuolių profilaktika.

Arterinės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė priklauso nuo gydomo sutrikimo, ją reikia koreguoti titruojant pagal kiekvieno paciento poreikius. Įprastinė dozė yra nuo 180 - 240 mg per parą. Didžiausia paros dozė yra 360 mg.

CARDIL tabletes reikia nuryti nesmulkintas. Paros dozę reikia gerti lygiomis dalimis per 3 kartus.

Krūtinės angina ir hipertenzija:

Pradinė dozė yra 180 mg per parą. Ją galima didinti kas 2–4 dienas atsižvelgiant į paciento reakciją į vaistą.

Senyviems žmonėms ar pacientams, kuriems sutrikusi kepenų ar inkstų funkcija, pradinė dozė turėtų būti mažesnė.

Nėra duomenų apie vaikų gydymą diltiazemu.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas diltiazemui arba bet kuriai pagalbinei CARDIL tablečių medžiagai.

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas.

II ar III laipsnio atrioventrikulinė (AV) blokada, išskyrus pacientus su stimuliatoriai.

Hipotenzija.

Sunki bradikardija (širdies susitraukimų dažnis < 50 kartų per minutę).

Prieširdžių virpėjimas pacientams, sergantiems Wolff-Parkinson-White sindromu.

Apsinuodijimas rusmenės preparatais.

Ligonis gydomas dantroleno natrio druskų infuziniais tirpalais.

Nekompensuotas širdies nepakankamumas.

Ūminis komplikuotas miokardo infarktas.

Kardiogeninis šokas.

Nėštumas ar žindymas (žr. 4.6 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientus, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, organizme diltiazemo klirensas gali būti mažesnis, todėl juos reikia gydyti atsargiai, jiems gali tekti mažinti dozę. Senyvų pacientų organizme gali būti sumažėjęs diltiazemo klirensas, todėl juos šiuo medikamentu reikia taip pat gydyti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Pradėjus gydyti diltiazemu, reikia stebėti širdies susitraukimų dažnį.

Pacientus, kuriems yra širdies skilvelių funkcijos sutrikimas, aortos stenozė, pailgėjęs PR intervalas ar bradikardija, būtina gydyti atsargiai.

Pacientus, vartojančius amjodaroną, širdies glikozidus, beta adrenoblokatorius ar kitų vaistų trikdančių širdies laidumą ar kontraktilumą, diltiazemu gydyti reikia atsargiai (žr. 4.5 skyrių).

Prieš bendrąją anesteziją būtina įspėti anesteziologą, kad pacientas vartoja diltiazemą. Kalcio kanalų blokatoriai gali sustiprinti anestetikų sukeliamą širdies kontraktiliškumo, laidumo ar automatizmo sumažėjimą bei kraujagyslių išsiplėtimą. Žr. 4.5 skyrių.

Kitas puslapis >>>