Vaistinis preparatas: Ipraalox
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ipraalox 20 mg skrandyje neirios tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje skrandyje neirioje tabletėje yra 20 mg pantoprazolo (pantoprazolo natrio druskos seskvihidrato pavidalu).

Pagalbinės medžiagos: 38,425 mg maltitolio ir 0,345 mg lecitino (išgauto iš sojų aliejaus) (žr. 4.4 skyrių).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Skrandyje neiri tabletė.

Tabletė yra geltona, ovali.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis suaugusių žmonių refliukso simptomų (pvz., rėmens, rūgšties regurgitacijos) gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama pantoprazolo paros dozė yra 20 mg (viena tabletė).

Kad simptomai palengvėtų, tabletes gali reikėti vartoti 2–3 dienas iš eilės. Kai simptomai visiškai išnyksta, gydymas turi būti nutraukiamas. Nepasitarus su gydytoju, gydymas negali trukti ilgiau negu 4 savaites.

Pacientui būtina nurodyti, kad jei per 2 nepertraukiamo gydymo savaites simptomai nepalengvėja, ligonis privalo kreiptis į gydytoją.

Specialios pacientų grupės

Senyviems pacientams bei pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija yra sutrikusi, dozės koreguoti nereikia.

Vaikai ir paaugliai

Ipraalox nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

Vartojimo būdas

Ipraalox 20 mg skrandyje neirios tabletės negalima kramtyti ar traiškyti, ją reikia nuryti visą, užsigeriant skysčiu, valandą prieš valgį.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai, pakeistiems benzimidazolams, lecitino (išgauto iš sojų aliejaus) arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Negalima vartoti kartu su atazanaviru (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientui turi būti paaiškinta, kad toliau išvardytais atvejais jis privalo kreiptis į gydytoją:

jei netikėtai mažėja kūno svoris, yra anemija, kraujavimas iš virškinimo trakto, disfagija, nuolatinis vėmimas ar vėmimas krauju. Tokie simptomai gali palengvėti, todėl sunki liga gali būti diagnozuojama vėliau. Tokiu atveju būtina paneigti vėžinio susirgimo diagnozę;

jei yra buvusi skrandžio opa arba operuotas virškinimo traktas;

jei 4 savaites ar ilgiau nuolat vartojama nevirškinimo ar rėmens simptomus lengvinančių vaistinių preparatų;

jei yra gelta, kepenų funkcijos sutrikimas arba kepenų liga;

jei yra bet kokia kita sunki liga, bloginanti bendrąją savijautą;

jei pacientas vyresnis nei 55 metų ir anksčiau nebuvo arba buvę simptomai pasikeitė.

Jei pacientui ilgai kartojasi nevirškinimo ar rėmens simptomai, pacientas turi reguliariai lankytis pas gydytoją. Ypač svarbu, kad į gydytoją ar vaistininką kreiptųsi vyresni nei 55 metų pacientai, kasdien vartojantys bet kokių nereceptinių vaistinių preparatų nuo rėmens ar nevirškinimo.

Kitas puslapis >>>