Vaistinis preparatas: Mexolan
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Mexolan 7,5 mg tabletės

Mexolan 15 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 7,5 mg arba 15 mg meloksikamo.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Tabletės yra šviesiai geltonos, apvalios, vienoje jų pusėje yra įspausta vagelė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

- Simptominis trumpalaikis osteoartrozės paūmėjimų gydymas.

- Simptominis ilgalaikis reumatoidinio artrito (lėtinio poliartrito) gydymas.

- Simptominis ilgalaikis ankilozinio spondilito (Bechterevo ligos) gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Osteoartrozės paūmėjimas:

Rekomenduojama paros dozė yra 7,5 mg. Nesant pagerėjimo, paros dozę galima didinti iki 15 mg.

Reumatoidinis artritas:

15 mg per parą.

Pagyvenusiems pacientams, sergantiems lėtiniu poliartritu, ilgalaikiam gydymui rekomenduojama paros dozė yra 7,5 mg.

Pacientams, kuriems yra didesnė nepageidaujamo poveikio pasireiškimo rizika, iš pradžių reikia skirti 7,5 mg per parą. Atsižvelgiant į terapinį poveikį, dozę galima mažinti ir vartoti po 7,5 mg.

Ankilozinis spondilitas:

15 mg per parą. Atsižvelgiant į terapinį poveikį, dozę galima mažinti ir vartoti po 7,5 mg.

Negalima vartoti didesnės kaip 15 mg per parą dozės.

Dėl sunkaus inkstų nepakankamumo dializuojamiems pacientams negalima vartoti didesnės kaip 7,5 mg per parą dozės.

Ar saugu ir veiksminga gydyti Mexolan preparatu jaunesnius nei 15 metų vaikus, nėra ištirta. Meloksikamo negalima skirti jaunesniems kaip 15 metų vaikams.

Visą paros dozę reikia išgerti iš karto valgio metu, užgeriant pakankamu skysčio kiekiu.

Tam tikros pacientų grupės

Senyvo amžiaus žmonės ir tie pacientai, kuriems yra didesnis nepageidaujamos poveikio pavojus (žr. 5.2 skyrių “Farmakokinetinės savybės“). Ilgalaikiam reumatoidinio artrito ir ankilozinio spondilito gydymui senyvo amžiaus pacientams rekomenduojama paros dozė yra 7,5 mg per parą. Ligoniams, kuriems yra didesnis nepageidaujamo poveikio pavojus, rekomenduojama pradėti gydymą nuo 7,5 mg paros dozės. ( žr. 4.4 skyrių “Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 5.2 skyrių “Farmakokinetinės savybės“). Dializuojamiems ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas, paros dozė negali būti didesnė kaip 7,5 mg.

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas didesnis, kaip 25 ml/min.), dozės mažinti nereikia. (Apie vaisto dozavimą sunkiu inkstų nepakankamumu sergantiems nedializuojamiems pacientams žr. 4.3 skyrių „Kontraindikacijos”).



Kepenų funkcijos sutrikimas. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės mažinti nereikia (apie vaisto dozavimą ligoniams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, žr. 4.3 skyrių „Kontraindikacijos”).

Kitas puslapis >>>