Temos
|
Tercef
Vaistinis preparatas: Tercef
Puslapis: 1 PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS Tercef 1 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Viename buteliuke yra 1 g ceftriaksono (ceftriaksono natrio druskos pavidalu). Pagalbinė medžiaga: viename buteliuke yra maždaug 83 mg (atitinka maždaug 3,6 mmol) natrio Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 3. FARMACINĖ FORMA Milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui Milteliai yra baltos ar gelsvos spalvos. 4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 4.1 Terapinės indikacijos Ceftriaksonas vartojamas toliau išvardytų infekcinių ligų, kurias sukėlė ceftriaksonui jautrūs mikroorganizmai, gydymui, jei vaisto būtina vartoti parenteraliniu būdu (žr.5.1 skyrių). Juo gydomas: - sepsis; - bakterinis meningitas; - kaulų ar sąnarių infekcinė liga; - odos ar minkštųjų audinių infekcinė liga; - plaučių uždegimas. Be to, ceftriaksonas vartojamas perioperacinei infekcijos profilaktikai pacientams, kuriems yra neabejotina sunkios pooperacinės infekcijos rizika (žr. 4.4 skyrių). Atsižvelgiant į operavimo metodą ir tikėtiną sukėlėjų spektrą, ceftriaksono reikia vartoti kartu su tinkamais antibakteriniais vaistais, kurie papildomai saugo nuo anaerobinės infekcijos. Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistų vartojimo rekomendacijas. 4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas Vartojimo metodas Tercef 1 g miltelius injekciniam ar infuziniam tirpalui, ištirpintus pagal toliau pateiktas rekomendacijas (žr. 6. 6 skyrių), galima injekuoti į raumenis ar į veną arba infuzuoti į veną. Į veną vartojamam ceftriaksonui tirpinti ar paruoštam tirpalui skiesti negalima naudoti tirpalų, kurių sudėtyje yra kalcio (pvz., Ringerio ar Hartmano tirpalų), nes gali susidaryti nuosėdos. Ceftriaksono kalcio druskos nuosėdos gali susidaryti ir tada, jei ceftriaksonas maišomas su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio, toje pačioje infuzinėje sistemoje. Dėl šios priežasties ceftriaksono negalima maišyti ar vartoti kartu su tirpalais, kurių sudėtyje yra kalcio (žr. 4.3, 4.4 ir 6.2 skyrių). Vaistinio preparato dozė ir vartojimo metodas nustatomas atsižvelgiant infekcinės ligos lokalizaciją ir sunkumą, ligą sukėlusio mikroorganizmo jautrumą vaisto poveikiui, paciento amžių bei sveikatos būklę. Injekcijos į veną trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2 – 4 minutės. 50 mg/kg viršijančios dozės turi būti sulašinamos į veną lėtai, per ne mažiau kaip 30 minučių Vaistinio preparato injekuoti į raumenis, įvertinus rizikos bei naudos santykį, reikia tik esant išskirtinei klinikinei situacijai (žr. 4.3 skyrių). Nerekomenduojama vaistinio preparato injekuoti į raumenis vaikams. Jeigu vaistinio preparato injekuojama į raumenis, būtina laikytis toliau ir 6.6 skyriuje pateiktų rekomendacijų. Kitas puslapis >>> |