Temos
|
Vaminolact
Vaistinis preparatas: Vaminolact
Puslapis: 1 PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS Vaminolact infuzinis tirpalas 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 1000 ml tirpalo yra: Alaninas 6,3 g Argininas 4,1 g Asparto rūgštis 4,1 g Cisteinas (cistinas) 1,0 g Glutamo rūgštis 7,1 g Glicinas (aminoacto rūgštis) 2,1 g Histidinas 2,1 g Izoleucinas 3,1 g Leucinas 7,0 g Lizinas (Lizino monohidrato pavidalu) 5,6 g Metioninas 1,3 g Fenilalaninas 2,7 g Prolinas 5,6 g Serinas 3,8 g Taurinas 0,3 g Treoninas 3,6 g Triptofanas 1,4 g Tirozinas 0,5 g Valinas 3,6 g Viename infuzinio tirpalo litre bendras aminorūgščių kiekis yra 65,3 g, iš kurių 31,9 g įskaitant cisteino, histidino ir tirozino kiekį, yra būtinosios aminorūgštys. Bendras azoto kiekis: 9,3 g/l. Elektrolitai: nėra Bendra energinė vertė: 1000 kJ (240 kcal) Antioksidatorių priemaišos: nėra. Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 3. FARMACINĖ FORMA Infuzinis tirpalas. Vaminolact yra skaidrus, bespalvis ar šiek tiek gelsvas aminorūgščių tirpalas, kuriame nėra elektrolitų. pH yra 5,2 Osmoliališkumas: 510 osm/kg vandens. 4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 4.1 Terapinės indikacijos Vaminolact, kaip aminorūgščių šaltinis, vartojamas vaikams, jei jiems maistinių medžiagų reikia tiekti infuzijos į veną būdu. 4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas Rekomenduojamas dozavimas Naujagimiai Per 24 val. reikia suleisti ne daugiau kaip 35 ml/kg kūno svorio preparato. Rekomenduojamą dozę laipsniškai didinant reikia suleisti per pirmąją naujagimio gydymo savaitę. Pacientai *Svoris (kg) *Dozė (ml/kg kūno svorio per 24 val.) * *Vaikai *10 *24 * * *20 *18,5 * * *30 *16 * * *40 *14,5 * * Infuzija turi tęstis mažiausiai 8 valandas. Kad organizmas aminorūgštis pasisavintų optimaliai, būtina tiekti adekvatų energijos kiekį angliavandenių (tinkamiausia gliukozės) ir riebalų forma. Vaminolact reikia infuzuoti į tą pačią periferinę arba centrinę veną, į kurią infuzuojama gliukozė ir (arba) riebalų emulsija. Kontraindikacijos Vaminolact draudžiama vartoti pacientams, sergantiems fenilketonurija (įgimta būklė, kai organizme trūksta fermento fenilalanino hidroksilazės, metabolizuojančios fenilalaniną į amino rūgštį tiroziną. Jei tokio fermento nepakanka, infuzuojant šio tirpalo, organizme kaupiasi fenilalaninas ir virsta fenilketonais) ir kitais įgimtais aminorūgščių apykaitos sutrikimais, esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui arba sunkiai uremijai, kurios negalima gydyti dialize. 4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės Infuzuojant į veną aminorūgščių, su šlapimu išsiskiria daugiau mikroelementų: vario ir ypač cinko, todėl parinkti mikroelementų dozę, ypač jei infuzija tęsiasi ilgai, reikia labai atidžiai. 4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika Sąveikos su kitais preparatais nepastebėta. 4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis Duomenys neaktualūs. Kitas puslapis >>> |