Vaistinis preparatas: Epirubicin Hospira
Puslapis: 4


Prieš kiekvieną gydymo epirubicinu ciklą ir jo metu reikia atidžiai pamatuoti eritrocitų, leukocitų, neutrofilų ir trombocitų skaičių. Leukopenija ar neutropenija, atsiradusi tiek gydant įprastine, tiek didele doze, paprastai būna laikina: 10 - 14 parą po preparato suleidimo ji būna didžiausia, o dvidešimt pirmą parą minėtų ląstelių skaičius tūrėtų būti normalus. Gydant didele doze, minėti kraujo pokyčiai būna didesni. Trombocitopenija (( 100 000 ląstelių/mm3), net gydant didele doze, pasireiškė tik keliems ligoniams.

Prieš epirubicino injekciją sunkus stomatitas ar mukozitas turi būti pakankamai išgydytas.

Nustatinėjant bendrą epirubicino dozę reikia atsižvelgti į kitus kartu vartojamus medikamentus, galinčius daryti toksinį poveikį širdžiai. Gydant įprastine ar didele doze, bendrą 900 – 1 000 mg/m2 kūno paviršiaus dozę galima viršyti tik itin atsargiai. Ją viršijus, labai padidėja nepraeinančio stazinio širdies nepakankamumo pasireiškimo rizika. Prieš kiekvieną gydymo ciklą ir po jo rekomenduojama padaryti elektrokardiogramą. Jos pokyčiai, pvz., T dantelio suplokštėjimas arba inversija, ST segmento depresija arba širdies aritmija, kuri paprastai būna trumpalaikė, nebūtinai yra požymis, dėl kurio gydymą šiuo medikamentu reikėtų nutraukti. Yra duomenų, rodančių, jog gydant ( 900 mg/m2 kūno paviršiaus bendra doze toksinis poveikis širdžiai pasireiškia retai. Vis dėlto gydymo metu būtina atidžiai sekti širdies funkciją, kad sumažėtų nepakankamumo, kurį sukelia ir kiti antraciklinai, pasireiškimo rizika. Pasireiškus širdies nepakankamumui, gydymą epirubicinu reikia nutraukti.

Antraciklinų sukeliama kardiomiopatija būna susijusi su nuolatiniu QRS voltažo sumažėjimu, sistolinio intervalo (angl. PEP/LVET) pailgėjimu virš normos ribų ir kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakcijos (KŠSIF) sumažėjimu. Vadinasi, gydant epirubicinu, labai svarbu sekti širdies funkciją. Tai patariama daryti neinvaziniu būdu. EKG pokyčiai gali būti antraciklinų sukeliamos kardiomiopatijos požymis, tačiau EKG darymas nėra jautrus ar specifinis antraciklinų sukeliamo kardiotoksinio poveikio nustatymo būdas. Jeigu gydymo metu reguliariai matuojamas KŠSIF ir atsiradus pirmųjų funkcijos sutrikimų simptomų, gydymas epirubicinu nutraukiamas, sunkaus širdies sutrikimo riziką galima sumažinti. Kartotinai širdies funkciją tirti geriausia radionuklidine angiografija (angl. MUGA) ar echokardiografija (EK). Prieš gydymą rekomenduojama EKG, MUGA ar EK ištirti širdies funkciją, ypač tų pacientų, kuriems yra toksinio poveikio širdžiai stiprėjimo rizikos veiksnių. Kartotinai kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakciją rekomenduojama ištirti MUGA ar EK, ypač tiems ligoniams, kurie gydomi didesne bendra antraciklinų doze negu rekomenduojama. Sekimo laikotarpiu tyrimo metodo keisti negalima. Pacientų, kuriems yra rizikos veiksnių, ypač prieš pradedant gydyti antraciklinais ar antracenedionais, širdies funkciją reikia sekti itin atidžiai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>