Vaistinis preparatas: MEDOCLAV
Puslapis: 3


Prieš pradedant gydymą amoksicilinu ir klavulano rūgštimi reikia detaliai apklausti apie buvusias alergines reakcijas į penicilinus, cefalosporinus ar kitus beta laktaminius antibiotikus (žr. 4. 3 ir 4.8 skyrius).

Penicilinu gydomiems pacientams pasitaikė sunkių, kartais mirtinų padidėjusio jautrumo (anafilaktoidinių) reakcijų. Jos labiau tikėtinos alergiškiems žmonėms ar asmenims, kuriems anksčiau buvo jau buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija į peniciliną. Pasireiškus alerginei reakcijai, gydymą amoksicilinu ir klavulano rūgštimi būtina nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą kitu vaistiniu preparatu.

Jei patvirtinta, kad infekcinę ligą sukėlė amoksicilinui jautrūs mikroorganizmai, būtina pasvarstyti galimybę gydymą amoksicilinu ir klavulano rūgštimi keisti į gydymą vien tik amoksicilinu (atsižvelgiant į oficialias nuorodas).

Šis MEDOCLAV preparatas netinkamas, kai yra didelė tikimybė, kad numanomų sukėlėjų jautrumas beta laktaminiams antibiotikams yra sumažėjęs arba jų atsparumas beta laktaminiams antibiotikams nesusijęs su beta laktamazėmis, kurios yra jautrios slopinamajam klavulano rūgšties poveikiui (pvz., penicilinui nejautrus S. pneumoniae ).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, arba didelėmis dozėmis gydomiems asmenims gali kilti traukulių (žr. 4.8 skyrių).

Amoksicilino ir klavulano rūgšties vartojimo būtina vengti segant infekcine mononukleoze, kadangi šios ligos metu vartojant amoksicilino atsiranda į tymus panašus bėrimas.

Kartu su amoksicilinu vartojant alopurinolio didėja alerginių odos reakcijų tikimybė.

Ilgalaikis antibiotiko vartojimas kartais sukelia jam nejautrių mikroorganizmų dauginimąsi.

Gydymo pradžioje atsiradusi išplitusi raudonė, lydima karščiavimo ir pustulių, gali būti ūminės išplitusios egzanteminės pustuliozės simptomas (žr. 4.8 skyrių). Atsiradus šiai reakcijai, būtina nutraukti MEDOCLAV vartojimą, o bet kada vėliau vartoti amoksicilino negalima.

Amoksicilino ir klavulano rūgšties būtina atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra kepenų pažeidimo požymių (žr. 4.2 skyrių).

Kepenų reiškiniai dažniausiai pasitaikė vyrams ir senyviems pacientams ir gali būti susiję su ilgalaikiu gydymu. Labai retai šie reiškiniai pasitaikė vaikams. Visų populiacijų pacientams kepenų pažeidimo simptomai ir požymiai dažniausiai atsiranda gydymo metu ar tuoj po gydymo, bet kai kuriais atvejais gali neišryškėti iki keleto savaičių po gydymo nutraukimo. Šie reiškiniai paprastai yra grįžtami. Kepenų reiškiniai gali būti sunkūs, o itin retai pasitaikė mirties atvejų. Tokie atvejai beveik visada pasitaikė sunkia liga sergantiems pacientams ar vartojantiems kitų vaistinių preparatų, kuriems būdingas galimas poveikis kepenų veiklai (žr. 4.8 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>