Puslapis: 2

Šios auksaspalvės žiedų galvelės, vainikuotos skaisčiai balta žiedlapių aureole, jums ir yra reikalingos. Eidami rinkti ramunėlių paimkite su savimi aštrų nedidelį peiliuką ir, nuskynę ramunėlę, iš karto perpjaukite galvutę išilgai! Jeigu galvutė viduje tuščia, vadinasi, tai ir yra tikroji ramunėlė. Tai tikslus ir lengvai atpažįstamas požymis, kuris leidžia šią puikią vaistažolę atskirti nuo daugybės jos menkaverčių giminaičių. Jiems priklauso paprastasis bobramunis (kuris šiek tiek dvokia šunimi), romėniška ramunė (jos žiedų galvutės turi šerdį) arba bevainikinė ramunė (jai trūksta ramunėlėms būdingų baltų lapelių). Be to, stipraus aromato, kurį skleidžia tik vaistinė ramunėlė, jokiu būdu nesupainiosite su jokiu kitu aromatu. Dar vienas šios vaistažolės požymis yra tas, kad balti senesniųjų žiedų lapeliai yra nulinkę žemyn.

Jei jums kankina ūmūs skrandžio skausmai, kurių priežastis dažnai yra skrandžio gleivinės uždegimai, tai pirmas vaistas namų sąlygomis bus būtent ramunėlė. Ir ne be pagrindo: ramunėlė stabdo uždegimus, malšina spazmus ir skatina žaizdų gijimą. Svarbiausias gydomąsias šios vaistažolės funkcijas atlieka biologiškai aktyvi medžiaga chamazulenas — tai tirštas, dangiškai mėlynas (iš čia ir jo pavadinimas) eterinis aliejus. Tarp kitko, šie naudingieji aliejai turi savybę išgaruoti. Todėl niekuomet nelaikykite džiovintų ramunėlių žiedų ilgiau negu metus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą