Šiai ligai būdingas ryškus odos paraudimas ir nedidelis patinimas. Gali atsirasti šalia nešvarios žaizdos, taip pat ir švarioje vietoje, net ant veido. Pradžioje ligonį staiga ima krėsti šaltis, pakyla temperatūra (iki 40 laipsnių). Ant veido rožė paprastai prasideda nuo nosies: nosis parausta, jos oda ima blizgėti, paskui paraudimas plinta veidu toliau, bet niekada nenusileidžia prie burnos.

Jeigu rožė atsiranda prie žaizdos, ji paprastai gydoma ichtioliu: pačią žaizdą reikia kasdien plauti kalio permanganato skiediniu, o paraudusią vietą ir dar šiek tiek toliau (rožę) patepti ichtioliu.

Rožę ant veido patartina pabarstyti švarios kreidos ir ryžių krakmolo mišiniu (šis būdas daug kartų patikrintas): reikia jį labai smulkiai sutrinti, nes kitaip stambios kruopelės erzins skaudančias vietas. Pabarsčius tais milteliais reikia ant veido uždėti storo mėlyno popieriaus kaukę su skylėmis akims, kad ant veido nepatektų saulės spinduliai. Praustis negalima. Po penkių dienų ligoniui paprastai palengvėja.

Atsiradus rožei ant veido, į nosį būtinai reikia įtraukti vandens su kalio permanganato arba boro rūgštimi, nes nosyje daugiausia susitelkia šią ligą sukeliančių streptokokų ir jie ten ilgiausiai išbūna.

Rožė neretai pasikartoja, ypač ant veido.

Liaudies medicina siūlo Šias priemones nuo rožės:

1. Pridėkite prie skaudamos vietos šviežių gysločio lapų.

2. Patepkite rožę žibalu suvilgytu skudurėliu, palikite apie 10 minučių, o po to nušluostykite. Taip darykite 2- 3 dienas.

3. įpjauti šuniui ausį ir jo krauju patepti rožę.

Liaudiškas būdas. Reikia paimti tris rugių varpas ir jomis apvesti skaudamą vietą, o paskui varpas įmesti į ugnį. Tą dieną rožė jau neturėtų plėstis. Kitą dieną tą patį padaryti su kitomis trimis varpomis - ir rožės pažeistos vietos pabals. Trečią dieną - tas pats, ir liga turi praeiti.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą